Be jokios abejonės, maniakas Normanas Danielsas neleis jai taip lengvai pasitraukti ir suras ją, kur ji benubėgtų, o suradęs nužudys. Rose Daniels, dabar jau Rosie McClendon, turi ne tik susikurti naują gyvenimą, bet ir pasiruošti susitikimui su paliktu įsiutusiu vyru.

Pavadinimą "Rose Madder" galima versti dviem būdais: pirma, tai tamsiai raudona spalva, gaunama iš augalo madder šaknų. Ta spalva gaunama, sumaišius šviesiai mėlyną su tamsiai raudona: užpylus kraujo ant melsvų naktinių marškinių. Romane ne kartą susiduriame su šia spalva. Antra, "Rose Madder" yra Įsiutusi Rožė, grasinanti, kad pražys, kas atitinka tiek herojės, tiek ir paties romano autoriaus nusiteikimą maniako Normano atžvilgiu. Trečia, "Eridano" vertėjai išvertė "Purpurinė Roza". Rožės minimos taip dažnai, kad visą romaną galima laikyti knyga apie rožes.

Labai smagu skaityti apie pabėgusios žmonos psichologiją: ji neįtikėtinai sparčiai atstato santuokoje užgniaužtus sugebėjimus, atsikrato kompleksų, tampa pilnaverte asmenybe ir vis mažiau bijo savo buvusio vyro. Kai šis pagaliau atsiduria scenoje, Rose reakcija - ne baimė, o Įsiūtis iš didžiosios raidės. Ji visiškai pasiryžusi apginti save, savo naują gyvenimą ir savo naują vyrą, tiek pasiryžusi, kad, rodos, užmuštų Normaną plikomis rankomis. Tiesą sakant, kaip tik to man ir norėjosi skaitant, todėl gal tik truputėlį nusivyliau autoriaus sprendimu.

Tai, kas vyksta toliau, smarkiai krypsta į siaubo fantasy lankas: durys į kitą pasaulį, pusiau mitologinė aplinka, pavojinga sąjungininkė, ryšiai su "Dark Tower" serija. Ir, aišku, geras realistiškas siaubas, kai Normanas siautėja normaliame pasaulyje, pagaliau suradęs Rosie pėdsakus.

Truputį nuvilia tai, kad mušeikos vyro stengiamasi atsikratyti, išvengiant tiesioginio susidūrimo. Mano manymu, filmo "Šokoladas" variantas kur kas malonesnis: duoti bjaurybei per galvą su keptuve. Toks būdas kuo puikiausiai pasiteisino romane "Dolores Claiborne", tačiau šįkart Kingas pasuko kitu keliu. Na, tai jo teisė, o "Dark Tower" gerbėjai tik apsidžiaugs naujomis žiniomis apie tą keistą pasaulį.

Tai dar viena iš geriausių Kingo knygų, sukelianti emocijų audrą (tarp jų, žinoma, karaliauja Įsiūtis). Atmosfera užvaldo, stilius "veža", veiksmas neleidžia atsitraukti, siaubas truputį gąsdina, Rožės karaliauja.

Įvertinimas: 11

P.S. Kadangi S. Kingas ir jo kūryba, taip pat ir apžvelginėtoja niekaip nenori savęs riboti kokiais nors vertinimo rėmais, 11 gali reikšti ką tik nori, priklauso nuo to, kokią skalęs pasirinksite, pvz., skaitant šią knygą Jūsų kūno temperatūra nukris iki 11oCelsijaus :-).