Viskas prasidėjo nuo to, kad viena labai bloga ir niekam neatsiskaitinėjanti vyriausybės agentūra pradėjo tirti naujus vaistus, veikiančius tas smegenų dalis, kurios atsakingos už visokius tele-stebuklingus sugebėjimus.Tokių vaistų negalima bandyti su kaliniais ir išprotėjusiais, todėl suleido juos nieko blogo nenujaučiantiems savanoriams studentams, pasakę, kad vaistas nepavojingas. Dalis savanorių numirė, dalis išprotėjo, kiti vėliau nusižudė, tačiau Endis ir Viktorija, kurie susipažino bandymo metu, liko gyvi. Jie įsimylėjo vienas kitą, susituokė ir susilaukė štai tokios stebuklingos mergaitės. Galima sakyti, kad visą jos kūdikystę jiedu praleido su gesintuvais rankose.

Blogoji įstaiga, suleidusi jiems stebuklingus vaistus, labai išsigando rezultatų ir tolesnius bandymus nutraukė, tačiau sekė ir stebėjo išlikusius savanorius. O kaip kitaip - juk Viktorija po bandymo tapo šiek tiek telekinetiška, t.y, moka žvilgsniu uždaryti šaldytuvo duris. Endis išmoko labai įtaigiai kalbėti: jis gali įkalbėti pašnekovą mesti žalingus įpročius... Gali įtikinti, kad priešininkas užmigtų arba apaktų. Užtenka pasakyti porą žodžių ir įtempti naujai išdygusius smegenų raumenis. Tiesa, šitas jo sugebėjimas jam labai kenksmingas, nes po jo panaudojimo labai skauda galvą.

Tačiau didžiausias lobis - Charlie. Vieną gražią dieną blogiečiai nusprendžia, kad laukė jau pakankamai ilgai. Jie vienu smūgiu sugriauna gražią šeimą ir Endis su dukra ant rankų priverstas bėgti, o įvarytas į kampą - gintis. Charlie jam padeda, todėl draudimas naudoti pavojingus sugebėjimus po truputį silpnėja... Jos tėvo vienintelis tikslas - apsaugoti ją nuo jos pačios ir nuo valstybės finansuojamų išprotėjusių mokslininkų, ir Charlie nenoromis tampa pagrindiniu ginklu. Kas atsitiks, jeigu pavyks ją atskirti nuo tėvų ir įtikinti, kad pavojingas galias galima naudoti? Ką darys įsiutusi ir įskaudinta vieniša mergaitė... Bus blogai.

Perspėju: nepradėkite skaityti prieš eidami miegoti, nes skaitysite iki ryto. Kingas šioje srityje niekam nenusileidžia. Romanas "Firestarter" toks karštas, kad degina akis, veiksmas neleidžia atsitraukti, atmosfera užpildo visą erdvę... Galite užmiršti, kur esate.

Apsieidamas be kruvino kirvio, ištąsytų žarnų ir klyksmų, Kingas sukuria įtemptą kraupią atmosferą vien iš tėviškos meilės ir sistemos negailestingumo. Mūšis dėl dukters gyvenimo (ir gyvybės) mobilizuoja visas herojaus jėgas, net pasąmonę. Sistemos veikimo principas žiaurus ir labai paprastas: jei valstybės saugumą nors kiek padidins tai, kad vienas žmogus išsikraustys iš proto, - ką gi, tuo blogiau tam žmogui. Vienas žmogus prieš sistemą, individas prieš visuomenę. Šita įprasta daugelio nagrinėta tema Kingo romane atsiskleidžia iš visiškai naujos perspektyvos ir sužiba naujomis spalvomis, nes šis žmogus gali apsiginti! Pagaliau Kingas rado būdą, kaip apginti individą nuo visuomenės ir valstybės.