Apie knygą: Supervert – Nežemiško sekso fetišas
Leidykla: Endendu (2008)
ISBN: 9789955845003
Puslapių skaičius: 239

Šita knyga turėjo vadintis „Ateivių Kruššventė“, tačiau, anot Supervert, tokiu pavadinimu knygą būtų labai sudėtinga platinti, tad apsistojo ties „Nežemiško sekso fetišu“ (NSF). Toks knygos pavadinimas gal netgi labiau išplės pirkėjų ratą: jaunimėlis užsikabins už seks, brendylos - už fetišo, o vargšai fantastai - už nežemiškumo. Vargšai, nes nuo hobitų ir palekiojimų kosmose persiorientuoti į intymųjį ateivių genitalijyną gali būti beprotiškai fantastiška. Net gali atšokti fantazija dalyvauti sekančiame erotinio fantastinio apsakymo konkurse, kur tokie rašinėliai, kokie suguldyti Superverto knygoje, gali sulaukti cenzorių įvardijimo kosmine pornografija. Bet kiškim tai tarpkojin: pasitelkime vaizduotę ir pasimėgaukime, arba pasišlykštėkime. Kaip kam patinka.

Koleopterofilija – naujadaras, sudarytas iš dviejų paprastų žodelių: coleoptera – vabalas ir philia – meilė. Taigi koleopterofilija yra meilė vabalėliams, kuri praktiškai gali būti realizuojama gana paprastai. Pavyzdžiui, suprakaitavus vasarą išsidrėbi nuoga lauko išvietėje, kur musėlytės mielai patepens krūtimis ir apatinėmis lūpytėmis. Arba, maitvabalių porelę įstumi pirštu į išangę. O pilnatvei (kalbant moksliškai – orgazmui) pasiekti, priedo reiktų ketverto šnypščiančiųjų tarakonų vaginoje.

Sujaudino? Jeigu taip, tai eikit ieškoti NSF. Tik negalvokit, kad ten rasit kažką apie koleopterofiliją. Šiukštu ne. Čia mano idėja, iki kurios leidau sau nusižeminti dėl bet kokios literatūros populiarinimo šiais skaitymo metais - trumpam patapau Supervert pasekėju (S.Dali dėl savo traktato apie bezdėjimą iš „Vieno genijaus dienoraščio“ palyginimui netinka, nes ši asoba buvo bent kitoje srityje meistras). Taigis, turime įmantrią, neaiškios indėnų genties piešiniais pagražintą knygelę, kurios turinys sukasi apie egzofiliją – meilę nežemiškos kilmės gyvybei, na, ateiviams ir visokiems žaliems žmogeliukams, kurių niekas niekada nematė, bet visi apie juos kalba. Gana juokinga mintis, tačiau apie ją NSF rašoma visiškai rimtai ir su patosu, nes pagrindinis knygos veikėjas, Merkuris de Sadas (kaip originalu), yra rimtai apsėstas egzofilijos. Būtent, iš to rimtumo ir ima juokas, bent skaitant pirmus 50 puslapių, o paskui ima darytis koktu. Daug raidžių, mažai naudos, o dar mažiau literatūros. Kompiuterastinis bandymas imtis plunksnos pavirsta į adolescencijos metu neįgyvendintas seksualines orgijas. Tiesiog čia, vietoj žmogaus, žaginamas ateivis.  

Knyga sudaryta iš keturių dalių, kurias galima skaityti atskirai, ką ir siūlyčiau daryti. Tiksliau, siūlyčiau skaityti tik VAM (Vertimo ateiviu metodų) dalį, kurioje Merkuris de Sadas gyvena šiame pasaulyje ir bando suateivinti homo sapiens. Šis procesas paremtas jaunos mergelės Šarlotės prievartiniu krušimu ir kitomis pscihinėmis manipuliacijomis bei pasityčiojimais, kurie girdėti ir matyti fantastiniuose bei pornoerotiniuose filmuose (tokiuose kaip „Salo, arba 120 Sodomos dienų“, „2001: Kosmoso odisėja“,"O. istorija", „Svetimas“ ir pan.). Visgi, šita knygos linija leido bent pasimėgauti kažkuo daugiau nei vien krušimosi scenomis, kurios pateiktos be jokio subtilumo, lyg kokia programavimo kalba ASS (Ateivių Sekso Scenų) dalyje. Iš pastarosios dalies pakaktų perskaityti porą-tretą istorijėlių, kad pagauti esmę ir suprasti, ko galima tikėtis sekančioje egzopornopasakoje. Nebent esi spuoguotas jaunuolis, kuriam pirmas kartas bus dar negreit ir tau jokio skirtumo, koks tas seksas - svarbu, kad jis būtų. Tokiu atveju skaitome visą ASS nuodugniai.

Dar viena dalis, PAE (Paskaitos Apie Egzofilosofiją), - tai tokie papaistymai apie išgalvotąją egzofiliją ir jos apraiškas žinomų mąstytojų (pradedant Dekartu ir Loku, baigiant Sartru ir Bartesu) veikaluose. Nesiimu tikrinti šių pseudofilosofavimų autentiškumo, tačiau, vadovaujantis NSF išdėstytais silogizmais apie egzofilosofiją, nenustebintų, jei knygoje būtų prieita prie išvados, kad Dievas yra ateivis, o mes jo vaikai, kas suponuoja išvadą, kad visi žmonės yra ateiviai ir tuo pačiu mes visi esame egzofilai.

Apie paskutiniąją knygos dalį neverta net užsiminti, nes ten tikrai vien Nukrypimai Ir Parafrazės (NIP).

Tad, jeigu tokia aukščiausios klasės pseudoliteratūrinė šyza tave gali sužavėti, liaukis skaityti knygas ir eik dulkinti ateivių, nes kitaip jie išdulkins tave. O jeigu toks briedas neužkabino, tai pasitenkink žemiškąja meilės išraiška, apie kokią deklaruoja užsienio rašytojų meilės romanai.