Tau faktorius
Autorius: offca
Data: 2009-05-26
Apie knygą: Poul Anderson – Tau faktorius Leidykla: Eridanas (2009)
ISBN: 9789986972518
Puslapių skaičius: 305
Po ilgos pertraukos “Eridanas” pagaliau išleido dar vieną Poul’o Anderson’o romaną. Šio amerikiečio vardas primena tuos fantastikos bado laikus, kai tik pagimdyta “PFAF” serija buvo perskaitoma greičiau, nei leidykla spėjo leisti knygas. Liūdna, kad paskutiniais metais ši situacija pasikeitė, bet PFAF‘o Nr.5, P.Andersono „Kryžiaus žygis į dausas“, iki šiol kelia tik teigiamas emocijas. Žinoma, to negaliu pasakyti apie komercišką daugiatomę Andersono „Laiko patrulio“ seriją, tačiau kiekvienam fantastui šis rašytojas, mėgiamas ar ne, turi būti žinomas.
Romanas „Tau faktorius“ („Tau Zero“) parašytas dar 1970-aisiais (pagal 1967-ųjų apysaką „Pergyventi amžinybę“) ir sekančiais metais nominuotas „Hugo“ premijai, kurios negavo. Nežiūrint to „Tau faktorius“ - grynos mokslinės fantastikos romanas, kuris ypač turėtų patikti fizika, astronomija besidomintiems skaitytojams, bet tuo pačiu nuvilti veiksmo siužetų mėgėjus. Tiesą sakant, abejoju, 
ar be specialaus išsilavinimo įmanoma suvokti tau faktoriaus įtaką keliaujant beveik šviesos greičiu. Aš nesu tikras, ar iš viso toks faktorius egzistuoja, nors mokslininkai teigia, kad romane aprašyta kelionė kosmosu yra labai arti realybės, o tai žavi, užburia ir gąsdina.
Visas „Tau faktoriaus“ siužetas aprašytas leidyklos anotacijoje. Aprašyta netgi per daug, tai atėmė dalį skaitymo malonumo. Visgi fantastikos žanras reikalauja nespaminti.
Istorija tokia: žvaigždėlaivis „Leonora Kristina“ skraidina 50 žmonių į naujai atrastą planetą, kelionės metu dujų debesis sugadina laivo stabdymo sistemą, todėl laivo greitis nuolat tik didėja, kol beveik pasiekia šviesos greitį, o čia tau faktorius ir ima džiuginti skaitytoją – laive prabėga sekundės, o už laivo visata pasensta milijonais metų. Savotiškos mirties lenktynės, kuriose be stabdžių skriejama ne lenktynių trasoje, o – kosmose. Stebi, kaip už laivo ima trauktis galaktikos, formuojasi superspiečiai, perdega žvaigždės, o “Leonoros Kristinos“ keliautojai stengiasi įvairiais būdais neišprotėti, kabintis į egzistavimą ir neprarasti vilties beviltiškame lėkime. Neaprėpiamo protu galaktikos raidos mastelio ir saujelės homo sapiens, įkalintų žvaigždalaivio teritorijoje, kasdienybės dėtelių kontrastas prikausto prie romano iki pabaigos, kuri nėra stulbinanti. Man labiau būtų patikę, kad „Tau faktorius“ būtų baigęsis taip, kaip dėstoma apysakos „Epilogas“ istorija.
Knygoje be romano įdėtos dvi apysakos: „Epilogas“ („Epilogue“, 1962) ir „Žvaigždžių rūkas“ („Starfog“, 1967). Pirmoji (iš rinkinio „Laikas ir žvaigždės“ („Time and Stars“ 1964) pasakoja apie žmonių grįžimą į Žemę po trijų milijardų metų. Jie norėtų tapti naujos civilizacijos pradininkais, bet žmonių karai, radiacija ir laikas Žemę pakeitė neatpažįstamai. Apysaka sukurpta ant to pačio variklio kaip ir romanas: žmonės išvykę iš Žemės steigti kolonijų dar prisimena tai, kas vyko prieš milijardus metų, nes laikas erdvėlaivyje ir už jo ribų tekėjo skirtingu greičiu. Įdomi istorija profesionalaus rašytojo plunksna pateikiama iš dviejų perspektyvų. Savo nutikimais dalijasi tiek žmonės, tiek evoliucionavę ateities gyventojai, kurie kažkuo priminė terminatorių. Meistriškas, mokslinės fantastikos klasikos vardo vertas kūrinėlis.
Antroji apysaka „Žvaigždžių rūkas“ (iš rinkinio „Ilga naktis“ („The Long Night“, 1983) ne tokia kabinanti. Intriga kuriama kosmoso platybėse, kur tam tikroje dalyje išsibarsčiusios po skirtingas sistemas gyvena žmonių rasės. Lyg iš niekur atsiranda senoviškos technologijos laivas su žmonėmis, kurie teigia paklydę kosmose ir prašo pagalbos sugrąžinant juos į gimtąją planetą. Šiek tiek paslapties, keistų papročių, pokalbių su kompiuteriu, paskraidymų po kosminius ūkus ir meilės linija. Vienžo, vidutiniška apysaka, nors ir tinkanti į knygos kosminį kontekstą.
p.s. Tokie sakiniai, kaip "Galbūt mane paražyliavo mirties baimė" leidyklai turėtų apie kai ką sakyti.
Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.g-taskas.lt
Ka gi gal po ilgos pertraukos eridanas isleis ka nors harry harrison ?Mane erzina ,kad dauguma dabar eridano leidziamu knygu yra kosmine SF,kodel tiek mazai isleidziama geros fantasy?,Paulo Anderseno "kryziaus zygis i dausas" man labai patiko,bet sis romanas nezinau ar bus mano skonio ,kaip manote ar verta pirkti?
Na, Harry Harrisono fantasy, manau, ilgai nesulauksit..;)
As apie fantasy kalbejau atskirai nesusiedamas su harrisonu,reikejo atidziau skaityt:)
Nu jo, jei recenzento manymu, LAIKO PATRULIS yra komercija, tai pridurt jau nėr ko
Nors labiau esu veiksmo siuzetu megejas,bet perskaiciau. Tau faktoriaus pabaiga laiminga,o as megstu laimingas pabaigas,bet kazkaip sunku patiketi,kad erdvelaivis gali atlaikyti didiji sprogima ir naujos galaktikos susiformavima.Pats geriausas kurinis yra epilogas.Kita ,karta isleiskit Poulo andersono fentezy,girdejau ,kad jis ne tik parase romana apie Konana barbara ,bet ir kai ka dar geresnio.
Ką jau čia bepasakysi... "ParaŽYliavo". Jei nuoširdžiai, "Eridanas" seniai užknisa korektūriniu-stilistiniu savo darbu. Tiksliau, NEdarbu. Įsikanda koks nors vertėjas kokį nors žodį, tai per visą knygą (duok dieve, tik per vieną) ir "mygs" užuot sparčiai ėjęs, "sunks" užuot taręs, ims "pernelyg" užuot per daug... Tam pačiam sakiny "bet" ir "bei", ypač ausį rėžia pastaruoju jungtuku siejami veiksmažodžiai. Nebežinau... Kuo toliau, tuo labiau ilgiuosi tarybinių laikų. Knygos be klaidų, o jei pasitaiko, gale lapelis įsegamas: ten ir ten pražiopsojom... Bet pati knyga - puiki. Užsimerkit į klaidas ir skaitykit. Dar geriau, jei galit, imkit originalą.
Nagi ko norėt - greiti ir pigūs vertimai.
Sovietmečiu taip, buvo ir geriau (nors ir visko pasitaikydavo), bet kiek tekdavo laukti kiekvieno "Zenito" serijos šedevro? Pusmetį, metus?
man patikdavo ir kai Eridanas PFAFą leisdavo rečiau, bet kokybiškiau. spėdavau ir viską perskaityti ir susitaupydavau įsigijimui, dabar tai konvejeris, kuriame reikia spėti pelus nuo grūdų atsijoti.
ir dėl to seniai jau laikas nutrinti tą absurdišką ir tikrovės neatitinkantį pavadinimą "aukso fondas", nes didelė dalis yra labiau "mėšlo fondas", atsiprašant...
Ka tik patikrinau ,kad nepaisant kalbu jog labai sunku isversti Terio Pratcheto knygos isverstos i 33kalbas!!!!!!!
Man, kaip šitos knygos vertėjui, norėtųsi atsakyti į Abetitos komentarą. Taip, dėl pasitaikančių korektūros klaidų išties apmaudu. Dėl žodžių įsikandimų... na, man tiesiog įdomu ieškoti sinonimų, todėl frazę "sparčiai eiti" mieliau keičiu į "mygti", "drožti", "braukti" "minti" ar panašius žodžius. Kai kurie dėl retesnio vartojimo labiau krenta į akis, todėl susidaro įspūdis, kad jų padauginu (nors greičiausiai būna ir taip
) Apie "jis/ji tarė/pasakė" nė neverta kalbėti. Skaitantys angliškai, be abejo, žino, kaip dažnai autoriai rašo "he/she said". Lietuviškai tenka ieškoti kitokių variantų - pagal kontekstą, suprantama. Dabar apie jungtuką "bei". Taip, jis vartojamas gerokai rečiau už "ir", bet jūs klystate, jei manote, kad veiksmažodžiai juo nejungiami. Pagrindinė taisyklė: "bei" paprastai jungiami vienareiškmėmis sakinio dalimis einantys žodžiai, kurių sąvokos yra artimos arba panašios, dažniausiai daiktavardžiai, daug rečiau būdvardžiai ir veiksmažodžiai.
Kad ir kaip ten būtų, pritariu jums, kad knygas geriausia skaityti originalo kalba, tik, deja, ne visi ją supranta.
Pastebėjimas Valdui: jeigu retai skaitote "Eridano" knygas arba jos neatitinka jūsų skonio, tai dar nereiškia, kad jas reikėtų vadinti "mėšlu". Mano požiūriu, "aukso fondui" tikrai priklauso ne visos, bet kokybiškų romanų netrūksta. Leidykloje dirbu gana daug metų ir per juos teko versti velniškai gerų knygų - pvz: "Ar androidai sapnuoja elektrines avis" "Lavina", "Bedugnės miestas", Takešio Kovačo trilogija "Filosofinis akmuo", "Tik į priekį" ir kitas, - įvairių autorių kūrinių, pradedant klaisikiniais - Harrison, Asimov, Simac, Colin Wilson, - baigiant šiuolaikiniais - Smith, Morgan, Reynolds. Čia tik užsimenu apie tuos, su kurių knygomis pats dirbau. Esu tikras, kad mano kolegos verčia tokius pat įdomius autorius. (Gaiman - pirmasis, šovęs man į galvą).
Pabaigai norėčiau pridurti, jog man nesvarbu geresnę ar blogesnę knygą verčiu. Aš visuomet stengiuos darbą atlikti stropiai (ir greitai, žinia
)
Broniui Bružui: aha, paminėjot tas, kurios mano nuomone irgi yra geros. :) Ale ką daryt, kai masiškai štampuojama ala nioliktas žiurkės tęsinys ir pan.?
Ei neizeidinekit plienines ziurkes,sita serija tikrai yra gera ir tikiuosi eridanas isleis paskutine jos dali pasirodziusia siais metais "plienines ziurkes sugrizimas".Ziurkes tesiniai stampuojami nes jinai turi daug gerbeju,o kadangi turi daug gerbeju knygose yra kazkas kas gerbejams patinka,o jeigu knyga daug kam patinka reiskias ji gera.Bent jau man geriau dvelkianti maloniu humoru plienine ziurke -negu sadistiska,pornografine Takesio Kovaco trilogija.
PLIENINE ZURKE VALDO!!!
Geda eridanui,kad neisleido colin wilson "shadowland"- tikrojo voru pasaulio pabaigos.Galetu nors perleisti dykuma,boksta,citadele,delta ir raganiu ir kartu "shadowland" kokioje naujoje serijoje,nes niekur nerandu nusipirkti visu serijos knygu...Tie rusiski pratesimai ne tokie ir blogi,bet tikrajai Colin Wilson serijai neprilygsta.
gal, kai "Eridanas" pradėjo leist rečiau, suprantama - krizė, taigi, sakau, gal kokybė pagerėjo? Nes jau seniai nebepirkau, nuo grafiko atsilieku kokia dešimčia tomų...
pone Bružai, "visuomet stengiuos atlikti darbą stropiai"? Tai pacituosiu jūsų darbą iš PFAF Nr.301: "... ir mūvėti batelius su kulnais, ne mažesniais, kaip...". Klaidas susiskaičiuokit pats, gerbiamasis. Beje, "Pradorų palydovo" vertimas irgi nespindi.
Taip, tokios klaidos išties nepuošia knygos. Patikėkit, aš suporantu apie ką kalbate ir šiaip jau nevartoju "mūvėti" batų, arba kablelio prieš "kaip". Deja, kad ir kaip stengies sužiūrėti klaidas, jų pasitaiko. Ir man apmaudu, kad šitų liapsusų neištaisė redaktorius.
P.S.
Pardon, už ankstesniame atsakyme pasitaikiusias klaidas. :)