Taigi, tokius siurprizus labiausiai ir pamėgo Rinsvindas, kai žiaurus likimas (vienas svarbesnių Disko dievų, kurio niekas, išskyrus Damą, negali nugalėti žaidžiant dieviškus žaidimus) jį nubloškė į negyvenamą salą ir net nepasirūpino patiekti jam bulvių košės.

Tiesą pasakius, kol šis nevykęs burtininkas mėgavosi palaiminguoju nuoboduliu, į Ankh-Morporką neatskrido albinosas ir jo tikrai nesiuntė Agato imperijos šulai, jokiu būdu nereikalaudami greitai greitai ("čiop čiop") atsiųsti Didįjį Burtininką. Iš pradžių Nematomojo universiteto arkkancleris Navernas Ridkulis pagalvojo, kad tai būsiąs dekanas ("iš tiesų didis žmogus - šitiek kimšti"), bet galiausiai jį pavyko įtikinti, kad tai yra minėtasis Rinsvindas. Tiesa, kartu dar teko įteigti arkkancleriui, kad Rinsvindas- ne sūris ir net ne jogurtas, nors skamba ir panašiai. Ir taip nuobodžios dienos Rinsvindui baigėsi, nes vyresnieji universiteto burtininkai teleportavo jį iš pradžių į universitetą, o vėliau (prieš tai dar išsamiai paaiškinę, kas Rinsvindui nutiksią, jei jis eilinį sykį nesutiks gelbėti pasaulio) nušveitė jį į Atsvarinį kontinentą, o dar tiksliau- į Agato imperiją. Štai taip jam prasidėjo ĮDOMŪS LAIKAI.

Gyvenant įdomiais laikais tenka daug mokytis, daug sužinoti ir daug keliauti (tfu, daug bėgioti), stengiantis, kad iš paskos keliaujantys žmonės, turintys negerų kėslų tavo atžvilgiu, visą laiką liktų tau už nugaros. Štai taip žmogus galų gale sužinai, kuo skiriasi lojančio ir besišlapinančio šunų porūšiai, kodėl guziko ant beretės spalva turi tiek daug įtakos socialiniams sluoksniams, kuo Chonai skiriasi nuo Vanų, Fanų ir Maksvinių (o ką? - irgi labai garbinga ir garsi dinastija). Atrodo, pradedi suvokti, kaip Agato imperija sutvarkyta (šioje vietoje reikėtų paminėti, kad Pratčetas tikrai gerai išstudijavo senovės Kiniją ir Japoniją, galiausiai sumaldamas į dulkes visus apie šias šalis sklandančius prietarus), bet čia staiga kaip iš niekur išlenda Čingiz Kohenas su Sidabrine orda (bendras ordos narių barbaro darbo stažas viršija 500 metų, amžiaus vidurkis nesiekia net apgailėtinų 100 metų), prasibrauna į vidinius rūmus, išnindziuoja visus į kairę ir į dešinę bei tampa imperatoriumi. Štai tuomet stoja PATYS ĮDOMIAUSI LAIKAI.

Visos penkios tarp savęs besiriejančios imperijos dinastijos susivienija prieš barbarą uzurpatorių ir iššaukia jį į kovą. Nepasakosiu, kuo baigėsi mūšis, kuriame į kovą stojo septyni sidabriaordiečiai ir n+m- tūkstantinė jungtinių Chon-Fan-Van-Maksvinių (tikrai garbinga šeima, patikėkit) armija. Tiesa, Sidabrinę ordą palaikė iš už sienos atkeliavę du milijonai trys šimtai devyni vampyrai vaiduokliai, bet apie tai geriau patylėti - mes juk nenorime, kad kiltų panika, ar ne? Kažkur šioje vietoje šmėsteli ir revoliucinė Raudonoji armija, veikianti pagal lozungus: "Mes planingai judame į priekį, tik šiek tiek nepaklusdami savo viršininkams" bei "Vergovę nestipriai atstumsim ir pančius mes švelniai nutrauksim", bei kiekvienoje vietoje ir bet kuriame laike gyvenantis Pats Sau Charakiri Dostabis, kuris, skirtingai nei jo Ankh-Morporko kolega, yra gerokai labiau nuskriaustas, nes dešrelių įdarui geriausiu atveju gali naudoti tik kiaulės šerius arba kanopas (eilinių Agato imperijos piliečių, t.y. valstiečių, firminė sriuba verdama iš kiaulės žviegimo, o šventėms leidžiama sau išsivirti net kiaulės ausį). Kaip kartą pasakė Čingiz Kohenas, "jei valstiečiai valgo tik kiaulės ausis, vadinasi, kažkas kitas ryja jos kumpį".

Kapitalinė išgyvenimo studija, kurią galima būtų pavadinti "Kaip aš praleidau atostogas ir išvengiau 524 pavojų savo gyvybei nuo jų pabėgdamas", baigiama aiškiu Happy Endu ir net žuvęs Profas, t.y. profesorius barbaras, vieninteliai Sidabrinės ordos smegenys, žuvęs patenka į išsvajotąjį barbarų rojų, kur alus liejasi stalais, o į gražuolių kasas svaidomi kirviai, tikintis jąsias, t.y. kasas, o ne gražuoles, nukirsdinti. Bagažas grįžta namo. Ir net susiranda Bagažienę lakuotais kojų pirštukais (turbūt reikėjo SIAUBINGAI daug lako visiems pirštų nagams nulakuoti).

Ai, tiesa, Rinsvindas irgi grįžta, bet ne namo. Tačiau tai jau mūsų nedomina. Įdomūs laikai aiškiai eina į pabaigą.

Ypačiai juokinga (besišlapinantis šuo, besišlapinantis šuo, besišlapinantis šuo, daug daug besišlapinančių šunų)

Besišlapinantis šuo (?!?)