Pirma - karaliaus Anapilin neįleido, kadangi anas nepabaigė visų būtinų reikalų Žemėje, kaip antai nepasirūpino sosto įpėdiniu. Bet kaip tu juo pasirūpinsi, būdamas ribotos paskirties vaiduokliu, kuriam negalima vaidentis už pilies teritorijos ribų?

O įpėdinis buvo paskubom išgabentas ištikimo tarno, nepaisant besivejančių naujojo karaliaus pakalikų ir baisios audringos nakties, kai šėlsta raganos.

Beje, apie raganas. Sakyti, kad jos šėlsta, būtų mažumėlę netikslu, nes visos trys Lankro karalystės raganos tokiais niekais neužsiima. Bobulė Weatherwax todėl, kad per daug save gerbia, tetulė Ogg todėl, kad amžius nebe tas, nors ji kartais dar patikrina, ar joks vyras nesislepia po jos lova - nes niekada negali žinoti, kada ir kur tau pasiseks, na o jaunoji Magrat per daug prispausta minėtais dviem autoritetais.

Daugiausia, ką ši trijulė sau leidžia, tai miške išgerti arbatos su pyragaičiais, o jei begeriant pasitaikys koks karališkasis kūdikis su karališka (bet taip neatrodančia) karūna, tai tokį irgi galima išgelbėti nuo piktos lemties, kodėl gi ne? Bet, kaip sakiau, jos nešėlsta. Nebent...

Nebent naujasis karalius pasirodo tiek kvailas, kad sugalvoja imti iš raganų mokesčius ir kitaip žeminti, elgiantis su jomis kaip su paprastais mirtingaisiais. Va tada ir paaiškėja, kam iš tiesų priklauso Lankro karalystė - būtent karalystė, o ne valdžia, nes valdyti, kaip pasirodo, gali kiekvienas kvailys.

Būti perskaičiusiam Šekspyro 'Makbetą' ir 'Hamletą' nebūtina, bet naudinga, nes nemaža dalis knygos epizodų yra atvira 'Makbeto' parodija.

"[...] - Aš tik demonas. Ką aš žinau? Tikrai 'kas', o ne 'kodėl' ir 'kaip'.

- Mat kaip.

- Ar jau dabar galiu eiti?

- Ė?

- Prašau?

Bobulė staigiai ištiesino nugarą.

- Taip. Bėk sau, - išsiblaškiusiai pasakė. - Ačiū.

Galva nejudėjo. Ji rymojo kaip viešbučio patarnautojas, kuris sutempė penkiolika lagaminų į dešimtą aukštą, parodė visiems, kur yra vonia, supureno pagalves ir jau sutvarkė visas užuolaidas, kurias tik galėjo.

- Ar negalima būtų manęs tinkamai išvyti? - demonas pagaliau pasakė, kai niekas taip ir neišsidavė supratęs užuominos.

- Ką? - paklausė Bobulė, kuri buvo vėl užsigalvojusi.

- Tiesiog aš geriau jausčiausi, teisingai išvytas. 'Bėk sau' neturi kažko...na tokio, - paaiškino galva.

- A. Na, jei tau suteiks malonumą - Magret!

-Taip? - suskubo Magret.

Bobulė švystelėjo jai varinį pagalį.

- Atlik formalumus, ką?

Magret sugavo pagalį už kažko, kas, kaip ji tikėjosi, buvo rankena, iš šyptelėjo.

- Žinoma. Taigi. Gerai. Ė. Išnyk, niekingas piktadary, atgalios į juodžiausią bedugnę..."

Galva patenkinta šyptelėjo - tai jau buvo panašiau."

Smagu!