Tomas Šinkariukas „HAMBETAS“

Autorius: Mirmeka Alba
Data: 2001-07-20

cover Apie knygą: Tomas ŠinkariukasHAMBETAS
Leidykla: V. Dagio poligrafijos imonė (2001)
Puslapių skaičius: 168

HAMBETAS. Nėra ką pasakoti. Pats žinai. Iš pradžių buvo niekada nesukurto originalo klastotė, po to originali klastotė, klastojanti pati save, klastojančią save, ir galiausiai didysis klastotės originalas švytintis pačia giliausia ir natūraliausia netikrumo šviesa <…> - gyvybės tuštuma. Tuštumos gyvybė. Ir jeigu valtis, kuria išplaukėme pasikarti, nepasiekusi tikslo apvirto ir mes nuskendom, ar galima sakyti, kad pasiekėme tikslą? ("Hambetas", p. 11)

Labai norėčiau pradėti apžvalgą nuo konkrečios citatos iš ne taip seniai skaityto interviu laikraštyje su T.Šinkariuku, bet, deja, nei reali, nei virtuali paieška nedavė teigiamų rezultatų. Belieka pasikliauti atmintimi: autorius teigė, jog nėra skaitęs nė vieno atsiliepimo, recenzijos ar apžvalgos apie jo išleistas knygas - "Inferno" (1998 m.) bei "Hambetą". Kadangi visi rimti kritikai, pasak jo, apėjo šias knygas negirdomis. Nepretenduosim į tų menamų kritikų vietą, bet, manau, tikrai verta apžvelgti šią knygą. Galų gale, ar daug skaitėte pastarųjų metų lietuvių dramų, nesikonfūzindami dėl jų literatūrinio invalidumo?

Taigi, kaip aišku iš kokio antro žvilgsnio, Hambetas = Hamletas + Makbetas. Prisimenate juos abu? Bet tikrai verta dar kartą perskaityti Šekspyrą, kad pagautum visus niuansus: kur jis cituojamas, kur interpretuojamas, o kur deformuojamas. Išnašų čia nerasite - T.Šinkariukas remiasi vienu pagrindinių postmodernizmo principų: autentiškumas ir vienplanė reikšmė nebeįmanoma. Hambetas - jaunuolis, besisvečiuojantis gimtinėje Danijoje, Elsinoro rūmuose, kurio tėvas karalius mirė nunuodytas, o motina ištekėjo už jo žudiko (?). Tuo pačiu, tai jaunuolis, besišvaistantis šiuolaikiniais terminais, rūkantis cigaretes, geriantis kavą… Abejojantis, žudantis, mirštantis. Būti ar..? O gal "kodėl būti?"

Knygoje yra dvi kitos pjesės - "Geismo defektas" ir "Galo žaidimas" - artimesni šiems laikams kūriniai, taip pat pakankamai drastiški turiniu bei teikiantys estetinį malonumą mėgstantiems gerą teksto kokybę (ir nebijantiems "necenzūrikos"). Paskutinė istorija turėtų sudominti E.A.Po gerbėjus - T.Šinkariukas vedžioja mus po miestą, panašų į kliedesį, kol giliame drėgname rūsyje viskas baigiasi nelemtuoju (išganinguoju?) "In pace requiescat" ("Amontiljado statinaitė-2. Žmogžudžio pasakojimas").

Beje, "Geismų defekto" ir "Hambeto" pjesių eskizai rodyti 2000 m. birželį "Naujosios dramos akcijoje", Vilniuje.

Autoriteto nuomonė: "Iš principo nekanoniški Tomo tekstai yra tarsi atsakymas raštu į mūsų teatrinės praktikos polistilistiką: išlavėjusi lietuvių scena nebeturi jokios teisės iš draminės literatūros reikalauti taisyklių korseto"; "programiškas atsisakymas ne tik vientiso stiliaus, bet ir vieningos poetikos"; "pats rašymas - stiliaus medžioklė, smagus egzistencinis nuotykis"; "gyvenimo nieku gyvu negalima grūsti į sceną - scena neatlaikys"... ("Inferno", Rolandas Rastauskas, "Tomo kaleidoskopas", p 93.).

Tikrai įdomi knyga

Komentarai

zucco 2003-06-25 13:31:49
Ir jeigu valtis, kuria isplaukeme pasikarti, nepasiekusi tikslo apvirto ir mes nuskendome, ar galime sakyti, kad pasiekeme tiksla?1liux
Zusas 2004-10-16 12:57:27
nuostabi pjesė, kaip ir visos kitos T.šinkariuko pjesės.
tik deja, jo knygutes radau TIK bibliotekose, o ir nieko apie jas daugiau...
manau nebūtinas pripažinimas, bet kam ignoruoti?
nuostabus rašytojas..
:)
musių musė 2004-10-18 10:26:18
tai būtent skaityta.lt ir neignoruoja;)
jj 2010-12-17 20:27:45

nu kietas kūrinys, ką čia bepridursi... didelis, gyvas, labai post montažas, pats reflektuojantis savo, kaip atskiro organizmo tikrumą.

Skaityta.lt © 2001-2014. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.