Apie knygą: Torgny Lindgren – Dorė Biblija
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (2006)
Puslapių skaičius: 209

Vos 209 puslapiai. Ir dar su iliustracijomis. Taupu, santūru, skoninga. O visko tiek gali išskaityti, kad net n-tąjį kartą atsiversta knyga veikiausiai nepasirodytų nei perprasta, nei paprasta.

Kol kas šį romaną perskaičiau tik vieną kartą. Ir jaučiu, kad iki užkabintų knygos gelmių dar toloka. Bet atmintyje jau yra šio romano padarytų įdrėskimų, už kurių užkliūva net banalios kasdienio gyvenimo linijos. Knygos siužetas bent iš dalies irgi labai kasdieniškas: kaimo keistuolis, kenčiantis dėl įgimtos disleksijos – nesugebėjimo skaityti – stumdosi ir grumiasi savo kasdienybėje, tarp kasdieniškų kasdieniškai mąstančių žmonių. Jį laiko keistuoliu, jo nekenčia ir gėdijasi tėvas, jis neturi draugų, o vienintelė jo sielos bičiulė – Gustavo Dorė iliustruota Biblija, ilgainiui tapusi vieninteliu status quo vis liūdnesnių permainų purtomame keistuolio gyvenime.

Ryškiu knygos palikimu skaitytojui vadinčiau nestandartinį požiūrį į intelektą, išsilavinimą, jo reikšmę socialiniams žaidimams. Teoriškai knygos herojus – neišsilavinęs tamsuolis, gyvenime pasikliaujantis naiviais alegoriniais paveikslėliais. Tačiau faktiškai jis bent galva lenkia aplinkinius šviesuolius ir tamsuolius. Ką prarandi ir ką atrandi nebaigęs universitetų, niekada ant sienos nekabinęs savo diplomų, negalėdamas prie savo pavardės pridėti jokių „prof.“, „dr.“ etc.? Paradoksalu, bet bemokslis herojus praranda galimybę būti mylimas. Mylimas net paties artimiausio žmogaus – tėvo. Ar tik intelektas gali būti mylimas? Ar myli už tai, kad protingas, už tai, kad atitinka lūkesčius, kad įprasmina paties kvailoką gyvenimą? Dorė iliustruota Biblija sufleruoja skirtingą atsakymą, nei jos ištikimo skaitytojo tėvas.

„Dorė Biblija“ dar kartą patvirtina absoliutų visų sąvokų – meilės, mokslo, šeimos etc. - reliatyvumą. O pati išlieka nekintanti, nekvestionuojama, nepaneigiama vertybė. Ir ne tik literatūroje.