Turbūt galima teigti, kad net žmogus, kuris nieko negirdėjo apie Platono "Valstybę", o gal net apie A. Diuma "Tris muškietininkus", išgirdęs pavadinimą "Kama Sutra" gašliai nusišypsos ir pasakys - a, ten tipo toks siakso vadovėlis? Ir iš tiesų, ne vienam šis pavadinimas pirmiausia asocijuosis su prakaituojančiais delnais, kada audringoje paauglystėje užlindus į saugiausią kampą verčiami iš kažkelintos kopijos nukopijuoti, sąvaržėle susegti puslapiai, kuriuose - oi - oi, ir ko tik tie indai nedaro! Et, jaunimėli - jūs net neįsivaizduojate, kokia buvo reta tokia literatūra, kai nebuvo Sodomos ir Gomoros - Interneto… Tad tik dabar lietuvių skaitytojas yra iš tiesų supažindinamas su šia knygų knyga!

Ne kiekvienas veikalas atlaiko tiek epochų ir vis dar išlieka labai populiarus. Deja, niekas tiksliai nežino, kada "Kama Sutra" (arba "Meilės Aforizmai") buvo parašyta, nei kada tiksliai gyveno jos autorius - Vatsjajana (spėjama, kad apie 1 - 6 a.), tad skaičiuojant knygos amžių tenka sakyti: jai 1500 - 2000 metų… Ar bent vienas dabartinis "sekso vadovėlis" tiek ištemptų, kad ir koks tobulas jis būtų?..

Tad tenka tarti: gerbiamieji, "Kama Sutra" vadinti ir apie ją būti girdėjus tik kaip apie "to" vadovą yra šventvagiška! Nes iš tiesų apie "tai" yra vos… 1 dalis iš 7 (septynių!). O kitos apie ką? Ogi "Kaip įsigyti žmoną", "Apie žmoną", "Apie kitų vyrų žmonas" (sic!), "Apie kurtizanes", "Apie tai, kaip pajungti kitus sau"… Taigi, į ją telpa beveik visas knygyno turinys! Dar galima priminti, kad šio kūrinio originalas - eiliuotas, o lietuviškas vertimas darytas iš leidinio, kuris parengtas pagal 1885 m. anglišką vertimą… Taip, atsivertus "Kama Sutrą" jūsų laukia aibė, AIBĖ netikėtumų, nes šis veikalas atspindi beveik visą tų laikų Indijos gyvenimą, tad jis gali būti studijuojamas ir kaip kultūros, sociologijos, psichologijos ir, žinoma, erotologijos šaltinis. Kaip pažymi ir vertėja V. Brazauskienė įvade "Ir lietuvių vertėjos trigrašis", knygą galima skaityti dvejopai: kaip rimtą veikalą arba linksmaplautiškai.

Nesupratusiems paskutiniojo žodžio, aiškinu - rimtu veidu skaityti "Kama Sutros" beveik neįmanoma. Papročiai, patarimai, pavyzdžiai sukelia ne tik šypseną, o tiesiog juoko priepuolį. Pvz., "to" skyriuje "Apie įvairius smūgiavimo būdus ir apie garsus, kurie deja prie jų" nurodyta, kad "smūgiavimas būna keturių rūšių, būtent: 1. Smūgis atkalia ranka. 2. Smūgis truputį sulenktais pirštais. 3. Smūgis kumščiu. 4. Smūgis atviru delnu. Smūgiavimas, sukeliantis skausmą, iššaukia šnypštimą, kuris skamba įvairiai, taip pat aštuonių rūšių garsus, būtent: garsą "hin". Grūmojimo garsą. Burkavimo garsą. Verksmo garsą. Garsą "phut". Garsą "phat". Garsą "sut". Garsą "plat". Be šių garsų, taip pat tariami turintys prasmę žodžiai, tokie kaip "motina" arba tie, kuriais išreiškiamas draudimas, <..> o prie jų galima pridurti garsus, panašius į tuos, kokius skleidžia balandis, gegutė, <…> bitė, žvirblis, <…> antis arba putpelė, tai yra tokius, kokius kartais kartojame visi." (p. 65).

Taip pat galime sužinoti, kad tarp 64 menų ir mokslų, kuriuos turi išmanyti kultūringas žmogus, yra: grojimas skambančiomis taurėmis, pripiltomis vandens; kirpimas ir siuvimas; menas mokyti varnėnus ir papūgas šnekėti; įvairūs lošimo būdai; gyvieji paveikslai, vaidinimai; dievybių statulų tvarkymas ir puošimas ryžiais bei gėlėmis (pasijutau labai nekultūringas…). Na, o "kai vyras mėgaujasi daugeliu moterų iš karto - tai vadinama "karvių kaimenės sueitimi". Į žmonas negalima imti moters, kurios: šnervė pasukta į viršų; kakta atsikišusi; pernelyg anksti subrendo; turi vyresnę seserį; vardas negražiai skamba. Ištekėjusioms skaitytojoms rekomenduotina pastudijuoti skyrių "Apie dorovingos moteriškės gyvenseną ir apie jos elgesį vyrui išvykus", nes nedaug kur sužinosite, kad "gamindama maistą, žmona visuomet turi pagalvoti, ką mėgsta ir ko nemėgsta jos vyras, taip pat - kokie patiekalai jam naudingi, o kokie - kenkia" (p. 100) arba kad "kai vyras sugrįžta iš kelionės, pasitikti jį reikia iš pradžių vilkint kasdieniais drabužiais, kad tasai matytų, kaip žmona gyveno jam nesant" (p. 102). Vyrams nekenktų atsiversti penktąją dalį - "Apie kitų vyrų žmonas" ir išsiaiškinti, kad "vyras gali susidėti su svetima žmona, siekdamas išgelbėti nuosavą gyvybę, jeigu suvokia, kad jo meilės jai stiprumas kinta tolydžio aukštėjančia progresija. Tokių aistros stiprumo laipsnių yra dešimt, o jiems būdingi požymiai tokie: 1. Mylėjimas akimis <…> 5. Kūniškas išsekimas <…> 8. Proto praradimas <…> 10. Mirtis". (p. 109). Taip pat jeigu matote, kad jūsų bičiuliui gerai sekasi su moterimis, tikėtina, kad jis: bendrauja su moterimis nuo pat vaikystės; daro tai, kas patinka moterims; siunčia moterims dovanas. O atstumtas galėjote būti dėl šių priežasčių: gerų progų stoka; drovumas, kuomet vyriškis nepaprastai protingas; nusivylimas, pamačius žilus vyriškio plaukus (hm?!) arba apsileidimą. Na, ir galiausiai, moterys, kurias lengva suvilioti, galima nustatyti pagal šiuos požymius : moteris, kuri į jus dirsčioja iš padilbų; moteris, kurios vyras labai mėgsta keliauti; moteris, kurią išmušė iš pusiausvyros jos vyro kvailumas (p. 109 - 113). Na, o jeigu nori susipažinti su moterimi, bei imtis pastangų jai užkariauti, reikia: "stengtis žiūrėti į moterį taip, kad toji suprastų, ką jis jaučia; reikia tampytis ūsus, spragsėti nagais, žvanginti papuošalais, kramtyti apatinę lūpą ir rodyti visokius kitokius panašius ženklus" (p. 114).

Ar dabar suprantate, ką prarandate, jeigu neskaitėte tikrosios "Kama Sutros" (ne kokio nors kompiuterinio ar rusiško varianto su 3D paveikslėliais)? Juk tai - GYVENIMO ENCIKLOPEDIJA - nei daugiau, nei mažiau, o aš pacitavau tik 1/10000 iš to, kas apdainuota knygoje… Daug galima būtų kalbėti ne tik apie tekstą, bet ir apie paveikslėlius, kuriais gausiai iliustruotas šis leidimas - na ir ištvirkę akrobatai tie indai! Vienintelis dalykas, keliantis nuostabą - kad visaip susiraičiusių vyriškių ir moteriškių veiduose nematyti beveik nė lašelio džiaugsmo - sutinku, tai gali būti ir labai rimtas užsiėmimas, ypač tokiomis pozomis, tačiau jeigu jau taip - kam maitinti povus laisva ranka?

Na, manau, įtikinau, kad perskaityti šį veikalą verta. Tiesa, yra du dalykai, kurie gali jus sustabdyti - tai knygos kaina (~100 Lt) arba piktybiški draugai, nenorintys pasidalinti turimu lobiu - mat tokios knygos skolinti, prisipažinsiu, nelabai norėčiau turbūt ne aš vienas. Tačiau lieka dar vienas variantas - skaityti ne po vieną, o poromis, ar net būriais, kas žino - o gal ne tokie jau ir stebuklai ten pavaizduoti? :-)?

P.S. Yra ir dar vienas naujas lietuviškas leidimas, bet apie jo kokybę tiksliai nežinom- būkit atsargūs (dėl visa ko...)

ŠEDEVRAS