Apie autorių. William Faulkner (1897-1962) dėl išsilavinimo stokos (šešiolikos metų metė Oksfordo mokyklą, metus studijavo kalbas Misisipės universitete, tačiau jokio specialaus išsilavinimo neturėjo) savęs nelaikė literatu profesionalu, vadino fermeriu, rašančiu kaimo žmogumi. Norėdamas perprasti rašytojo meną skaitė ir mokėsi iš kitų (mėgstamiausi autoriai - M. de Servantesas Saavedra, O. Balzakas, G. Floberas, Č. Dikensas, M. Tvenas, Š. Andersonas, F. Dostojevskis). Vienas pirmųjų JAV literatūroje pabandė perteikti sąmonės ir pasąmonės turinį. Dabar W. Faulkner laikomas vienu garsiausiu amerikiečių literatu, Pietų mokyklos tėvu, jo kūrybos pėdsakai ryškūs G. G. Markeso, V. Stairono, T. Kapotės kūriniuose.

Nuomonė. W. Faulkner "Triukšmą ir įniršį" laikė geriausiu savo romanu.

Apie autorių. Dėl mažo ūgio nebuvo paimtas į kariuomenę, todėl tuo metu nepavyko įgyvendinti savo svajonės tapti lakūnu. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, vis dėlto įstoja į Kanados karo lakūnų mokyklą, tačiau karo veiksmuose dalyvauti nespėja (pilotuoti lėktuvą savarankiškai išmoksta vėliau). Tai netrukdo iki ketvirto dešimtmečio skleisti apie save legendą: esą dalyvavęs kare ir net buvęs sužeistas. Dirbo buhalteriu, jūreiviu, dažytoju, knygų pardavėju, paštininku, elektrinės prižiūrėtoju, o nuo trisdešimtųjų metų - scenaristu Holivude.

Romano stilius: realizmas (magiškasis realizmas); eksperimentai su sintakse ir gramatika; pasakojimas ir sąmonės srautas.

Įdomu. W. Faulkner norėjo išspausdinti šį romaną skirtingų spalvų šriftais, tačiau dėl sudėtingų techninių galimybių vietoj to pasirinko kursyvą pakitusiai erdvei (nuo pasakojimo į sąmonės srautą) ar laikui (iš esamo į būtąjį) išreikšti.

Turinys. Keturios dienos - 1928 m. balandžio 7 d., 1910 m. birželio 2 d., 1928 m. balandžio 6 d. ir 1928 m. balandžio 8 d.

Siužetas (norintiems pajausti knygos skaitymo malonumą - neskaityti!). Kiekviena diena ir susiję įvykiai (tiek esami, tiek buvę) aprašomi skirtingų veikėjų požiūriu. Romano pradžioje į pasakojimą įsiveržia silpnapročio Bendžamino Kompsono pasąmonė. Kai jau pradedi pagauti kai kurias detales ir bandai klijuoti bendrą vaizdą, staiga keičiama diena ir veikėjas - pasaulį matai hipertrofuotai jautraus Kventino Kompsono akimis. Nors šis proto turi daugiau negu Bendžaminas, tačiau sumaišties ne mažiau. Aiškumo įneša tik pragmatikas Džeisonas Kompsonas: ir romano stilius aiškesnis, ir esmė paprastesnė. Tačiau skaitant šią dalį atsiranda priešiškumo, pasibjaurėjimo, atmetimo jausmas - man šis veikėjas pasirodė nemalonus (čia tinka paties W. Faulkner žodžiai: "Žmonės baisūs. Reikia labai tikėti žmogumi, kad pakęstum jo kvailumą, žiaurumą, nemokšiškumą"). Taškus sudeda paskutinė dalis, kurioje Kompsonų šeimos (be šių brolių dar yra sesuo, jos duktė, tėvai, dėdė, o kur dar tarnai) istorija pasakojama autoriaus vardu.

Pasaulis (yra siužeto detalė!). W. Faulkner sukūrė Joknapatofos pasaulį (nemaišyti su Viduržemio pasauliu!) ir daugelyje kūrinių veiksmas vyksta šiame pasaulyje (dažnai minimas išgalvotas miestelis Džefersonas), o temos ir veikėjai persipina. Pavyzdžiui, knygoje "Triukšmas ir įniršis" Kventino Kompsono mirtis - faktas, o romane "Absalomai, Absalomai!" šis veikėjas yra pagrindinis pasakotojas, svarstantis apie savo gyvenimą ir atskleidžiantis savižudybės priežastis.

Mįslė: "Triukšmas ir įniršis" - knyga-mįslė. Kad ją perprastum, kai kurias vietas, o gal ir visą romaną, reikėtų perskaityti ne po kartą arba naudotis kitų aiškinimais. Ne veltui W. Faulkner yra vienas labiausiai analizuojamų literatūros autorių: nuo 1973 m. Misisipės universitete kasmet rengiamos jam skirtos konferencijos.

Pirmas pastebėjimas . Abejonių, kad W. Faulkner gavo Nobelio literatūros premiją nekyla. Tačiau oficiali informacija (pavyzdžiui, čia) nurodo 1949 m., o "Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla" - 1950 m.

Antras pastebėjimas. Romano "Triukšmas ir įniršis" baigimo data laikomi 1929 m. (juolab kad ir romano pabaigoje autoriaus parašyta: "Niujorkas, Niujorko valstija, 1928, spalis"). "Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla" knygos nugarėlėje rašo: "Triukšmas ir įniršis" (1922) laikomas..."

Trečias pastebėjimas. Knygos apraše nurodoma, kad joje yra 341 puslapis (ta pati informacija nurodyta ir Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestiniame kataloge), tačiau šis puslapis tikrai nėra paskutinis - kitame rasite dar vieną pastraipą.

Faktas . Suprantu, kad rašytojai nebūtinai turi būti geri matematikai, finansininkai ar istorikai, tačiau faktas lieka faktu: 2 puslapiai, 4 datos ir 3 klaidos. Tiksliųjų mokslų atstovai niršta ir triukšmauja.

Pirmoji padėka. Iš kitos pusės reikėtų padėkoti "Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai" už šiuos neapsižiūrėjimus, nes kitaip nebūtų dėl ko prikibti prie knygos: puikus kūrinys, geras vertimas (ne tik asmeninė, bet išmanančių žmonių nuomonė), solidus leidimas ir neabejotina rekomendacija "Perskaityti būtina!".

Antroji padėka. Rengiant apžvalgą, pasinaudota Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainėje pateikta medžiaga.

Kadaise eksperimentai, dabar klasika. Įdomu ir verta.