Štai taip W.Gibson'as, visų pasaulyje vadinamas kiberpanko klasiku, kratosi šios sąvokos. Na, bet tai jau jo problemos. Mes su jumis tvirtai žinome, kad W.Gibson'as - tai "cyberpunk". Ir dar koks!

Žinomas rašytojas ir kritikas E.Brajantas yra pasakęs: "Nejaugi tik dešimt metų tepraėjo nuo tos dienos, kai aš atsiverčiau naujutėlaitį tomelį ir perskaičiau pirmąją frazę: The sky above the port was the color of television, tuned to a dead channel . ("Dangus virš kosmouosto buvo panašus į teleekraną, perjungtą į negyvą kanalą"? Ką gi, ši frazė vis dar skamba").

Jei jums ši frazė neskamba, kalta tik prasta mano vertimo kokybė. "Neuromanceris" - tai romanas, kuris "veža" nuo pirmųjų eilučių, nuo pirmosios frazės. Svarbiausia jame - ne siužetas, kuris nepadarytų gėdos bet kuriam "veiksmo" romanų rašytojui, net ne herojai, kurie vis dėlto yra pakankamai įsimintini, tačiau pati atmosfera, šiurpi W.Gibson'o ateities pasaulio vizija…

Ir vis dėlto, tiems kurie šios knygos dar neskaitė (būtinai tai padarykit!) - trumpai apie siužetą. Kompiuterinis kaubojus (Viešpatie, na argi ne ironiška - kai W.Gibson'as rašė pirmąjį romaną, romantizuojantį hakerius, pats terminas "hakeris" dar nė neegzistavo…) Keisas nusiritęs į patį "dugną". Kam gi galėtų būti reikalingas hakeris, kuris dėl tam tikrais chemikalais paveikto organizmo nebegali įeiti į matricą? Kas jis toks be savo sugebėjimų? Ir hakeris nedvejodamas atsako pats sau - "Mėsa. Tiesiog mėsos gabalas". Tačiau netikėtai Keiso gyvenime atsiranda mergina-samurajus (ar samurajė? O velnias juos žino…) Moli bei jos darbdavys Armitidžas. Pastarasis suorganizuoja Keisui operaciją, grąžinančią šiam galimybę vėl įeiti į kibererdvę. Žinoma, tokie dalykai už dyką nedaromi. Keisas privalės atidirbti. Kad nesumanytų ožiuotis, Armitidžas jam paaiškina, jog jeigu laiku nesuleis priešnuodžio, hakerio organizmas vėl sugrįš į ankstesnę būseną. Priešnuodį gi Keisas gaus tik tuomet, kai įvykdys jam numatytą užduotį. Pasakoti toliau būtų kiauliška… Nenoriu atimti malonumo iš tų, kas dar tik skaitys "Neuromancerį" pirmąkart. Ech, kaip aš jiems pavydžiu…

Tačiau dar kartelį išreikšiu nuomonę, jog W.Gibson'o knygoje svarbiausia - anaiptol ne siužetas. Niūri ne tokios jau tolimos ateities vizija, vaizdžiai nupieštas visuomenės "dugno" gyvenimas. Skaitydamas šį romaną, prisiminiau B.Sterling'o (dar vienas kiberpanko klasikas) žodžius, pasakytus šiam apsilankius Rusijoje: "Tai šalis, kurioje nugalėjo kiberpankas". Vargu ar jis ištartų kitus žodžius, jei apsilankytų Lietuvoje. Liūdna, merginos…

Apibendrindamas dar kartą pasakysiu, jog "Neuromancerį" verta perskaityti. Ką ten verta! Tiesiog privaloma! Na, o tie, kas neskaito knygų, galėtų su W.Gibson'o kūryba susipažinti ir spoksodami į televizoriaus ekraną. "Johny Mnemonic" ir "New Rose Hotel" ne tik pastatyti pagal W.Gibson apsakymus, tačiau jis pats ir rašė šiems filmams scenarijus.

Įvertinimas: kiberpanko romanas Nr.1 - perskaityti būtina!