Vertėjai skaito
Dalius
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2008 m. gegužės 8 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namų Svetainėje maloniai kviečia į renginį "Vertėjai skaito".
Kolegoms ir viešuomenei savo verstas knygas pristatys, trumpas ištraukas paskaitys:
- Erika Sabaliauskaitė (Dominyko Urbo premijos laureatė) - Philippe Lechermeier, Rébecca Dautremer „Princesės – pamirštos ir nežinomos“ (iš prancūzų k.)
- Linas Rybelis - Jorge Luis Borges „Išgalvotų būtybių knyga“ (iš ispanų k., dar nepublikuota)
- Rūta Jonynaitė - Friedrich Nietzsche "Ecce homo" (iš vokiečių k.)
- Alma Lapinskienė - Ales Razanau „Medžioklė rojaus slėnyje“ (iš baltarusių k.)
- Eglė Išganaitytė - Per Petterson „Vogti arklius“ (iš norvegų k.)
- Aida Krilavičienė - Mika Waltari „Keturi saulėlydžiai“ (iš suomių k.)
Paruošta pagal: http://www.llvs.lt/?item=280〈=lt
Styvo smegenys
Paulius Blazaitis
Apie knygą: Leander Kahney – Inside Steve's Brain Leidykla: Penguin Group (2008)
ISBN: 9781591841982
Puslapių skaičius: 304
Kiekvienam garsiam vadovui, verslininkui ir lyderiui išleisti savo knygą yra prestižo reikalas. Dauguma jų yra išleidę net ne po vieną skaitinį su savo gyvenimo įspūdžiais, nuotykiais, patirtimi bei pamokomis. Vienas iš naujausių tokio pobūdžio leidinių yra apie legendinę verslo pasaulio asmenybę - “Apple” sielą S. Jobsą.
Knyga. José Frèches - Aš esu Buda
NePo
Apie knygą: Frèches José – AŠ ESU BUDA Leidykla: Mūsų knyga (2006)
ISBN: 9955141174
Puslapių skaičius: 294
Norėjau kažką sužinoti apie Budą, tačiau nenorėjau skaityti per daug religinių ar filosofinių veikalų, taigi šita knyga pasitaikė po ranka pačiu laiku.
Knyga sudaryta iš 46 gana trumpų skyrių ir trijų priedų. Kalbama paprastais žodžiais, todėl skaitosi gana greitai (išskyrus budizmo terminus parašytus sanskrito kalba).
„Visas Čiurlionis“ pristatymas
Dalius
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55, Kaune) gegužės 9 d., penktadienį, 17 val., įvyks Vytauto Landsbergio knygos „Visas Čiurlionis“ pristatymas.
Daugiau informacijos: http://www.balsas.lt/naujiena/194253
Gyvasties geluonis
Aurelijus Katkevičius
Apie knygą: Giedrius Vilpišauskas – VĖJAS NUO JŪROS Leidykla: Eridanas (2008)
ISBN: 9789986972198
Puslapių skaičius: 319
Na ir sakykite jūs man, kaip galima papasakoti apie pagaunančio, įtempto siužeto knygą – šiurpį (trilerį) ar siaubuką – taip, kad nesugadintum skaitymo malonumo?
Ir šiose keliose pastraipose, kur vos prisiliesta Giedriaus Vilpišausko "Vėjo nuo jūros" – jau išduodama kas ne kas esmingo. Viltis tik lieka, kad tai, jog kažkas buvo praskleista, pamatysite tik knygos pabaigon.
Dar galima atsiduoti klasifikacijos kančioms ir malonumams – ko daugiau: šiurpio ar siaubuko. Bet tai kad nesinori – nes skaitai tiesiog istoriją, tokią, kaip kad kažkada žygiuose paaugėliai pasakodavo mažesniems prie laužo, tik kad truputį ilgėlesnę.
O dar galima bandyti galvoti, kiek visi fokusai su laiku ir erdve, su kuriais čia susiduriame, yra pagrįsti moksliškai. Bet irgi nesinori – tai autoriaus kosmologija, jo sukurtas pasaulis ir jame viskas veikia pagal jo sugalvotus dėsnius. Ir veikia, negali pasakyti kad ne.
Pavadinau šį savo trumpą etiudą "gyvasties geluonis" – tai užuomina į vieną epizodą, kuris, mano galvą, labiausiai pakrautas ir prasmių, ir įtampų. Pamatysite patys. O man pasirodė, kad būtent ten telpa svarbiausias slėpinys ir atradimas: gyvybė yra pats didžiausias ir kažin ar kada iki galo išgvildenamas stebuklas.
Visada bus taip, kad tai, ko nežinome, yra daugiau negu tai, ką žinome. Ir kuo daugiau sužinome, tuo daugiau nesuprantamų dalykų atrandame – taip mąstė jau Sokratas. Kodėl grybiena negalėtų mutuoti taip, kad pradėtų mąstyti, ypač jeigu turi daug laiko?
Romanas - labai lietuviškas. Kad ir dėl to: jeigu ir yra koks tikrai tautinis lietuviškas sportas, tai grybavimas. Iki šiol mes rinkome grybus, bet va čia yra toks grybas, kuris mutavo ir pradėjo rinkti mus.
Romanas – labai normalaus lygio ir skaitomas bemaž vienu atsikvėpimu. Charakteriai aiškūs, drąsiai ir tiksliai išpaišyti, intriga įtraukianti, verčianti versti puslapius. Jeigu mįslių tekste pasitaiko šiek tiek daugiau negu pajėgi vienu prisėdimu išgvildenti – tai netrukdo.
Knygoje yra mitologijos aidų, yra istorijos projekcijų, yra psichologinių studijų, yra detektyvo krislų. Patiekalas paruoštas išmaniai ir kruopščiai.
O dar reikia pasakyti, kad romanas parašytas nebloga ir skambia lietuvių kalba. Ir jeigu jūs kaip tik šį vakarą nenorite žiūrėti per TV idiotiško kovinuko septynioliktos serijos – atsiverskite. Vakaras praeis nepastebimai.
Ekranizuoti galima drąsiai. Stephenas Kingas kažin ar parašytų geriau.
Tiesa, dėl vieno kito epizodo su grybais vis dėlto reikia, matyt, surašyti perspėjimą: nebandykite to daryti namie, nebent būtumėte prižiūrimi specialistų.
Paslaptingieji etruskai
dzore
Apie knygą: Perskaičiau dar vieną knygą apie senovės civilizacijas. Čekų J. Buriano ir B. Mouchovos “Paslaptinguosius etruskus”. Knuga senutė - vien lietuviškas vertimas 83iųjų. Parašyta dar anksčiau - 1966 metais. Prieš 42 metus - mano tėtis ėjo trečius metus, o mama net gimus nebuvo :D Taip atidžiai skaičiuoju metus, nes manau, kad per tuos keturiasdešimt metų istorikai turėjo smarkiai pažengti į priekį su savo tyrimais ir sužinoti daug naujienų. Norėtųsi kada pašmirinėti po interneto platybes, ar užsukti į kokią biblioteką ir pasidomėti naujausiais tyrimais, bet. Panorėsiu ir praeis, laiko ir taip ne marios tokioms savišvietoms.
Irvin Yalom "Meilės budelis" - tavo ir mano skirtumai
Bembis
Apie knygą: Yalom Irvin D. – Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos Leidykla: Vaga (2005)
ISBN: 5415018247
Puslapių skaičius: 312
Šį semestrą mūsų literatūros sąrašas pagirtinas. Galėtau, medalį duočiau. Net nusipirkau keletą knygų kaip patenkančių į "tikriausiai-bus-ir-ateity-naudingos-pasivartyti" kategoriją. Kol kas pribaigtas perliukas - Irvin D. Yalom "Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos". Knyga susiskaitė taip greitai, kad nespėjau suvokti, kada atverčiau paskutinį puslapį.
gera knyga-bloga knyga
Blond-dangus
Apie knygą: Yalom Irvin D. – Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos Leidykla: Vaga (2005)
ISBN: 5415018247
Puslapių skaičius: 312
Pradejau skaityti sekancia Irvino D. Yalomo knyga - Meiles Budelis ir kitos psichoterapines istorijos. i akys krenta jos apibudinimas Psichoterapinių istorijų knyga „Meilės budelis“ yra neapsakomai populiari visame pasaulyje. Šio populiarumo priežastis ta, kad joje svarstomi svarbiausi mūsų kasdienės žmogiškosios būties klausimai ne filosofijos ar psichologijos, o konkrečių žmonių gyvenimo ir jų santykių su psichoterapeutu požiūriu. Tai sunkiai įvardijamas žanras, tačiau užburiantis gyvumu, tikroviškumu ir gilumu. po pirmos istorijos Meiles budelis perskaitymo (o jos vardu juk ir knyga pavadinda) persasi mintis priklijoti siai knygai etikete "silpna". iki siol Yalomas buvo itaigingas, stiprus, protingas ir uzburiantis. bet turbut visa laiko tokiu buti neimanoma :) ir butent si knyga tapo viso kitko israiska.
perskaityta
dariusmhl
Apie knygą: Ayn Rand – Atlas Shrugged Leidykla: Random House (1957)
ISBN: 0394415760
Puslapių skaičius: 1168
Perskaičius daugybę komentarų internete, knygos ištraukas bei atsiliepimus, šiais metais įsigijau Ayn Rand knygą "Atlas Shrugged". Įspūdinga knyga. Tik pradėjus skaityti per velykų šventes visuomet lydėjo jausmas, kad tai geriausia ką iki šiol esu skaitęs.
Nepavydėtinos dienos
Justinas Žilinskas
Apie knygą: George Orwell – Dienos Paryžiuje ir Londone Leidykla: Kitos knygos (2007)
ISBN: 9789955640424
Puslapių skaičius: 230
Ilgą laiką maniau, kad George‘as Orwellas (tikr. vardas Eric Blair)– tai dviejų knygų: „Gyvulių ūkis“, ir, žinoma, šiurpiosios „1984-ieji“ autorius. Iš dalies taip ir yra – jo kita kūryba šių dviejų šedevrų užtemdyta. Ilgą laiką nežinojau – pelnytai, ar ne? Po pastarosios knygos ir keleto įvairių esė, kuriuos teko skaityti tai šen, tai ten, galiu sakyti – ne. Ir kita kūryba neabejotinai nusipelno dėmesio.
„Dienos Paryžiuje ir Londone“ (Down and out in Paris and London) – neįprastas kūrinys, autobiografinis, ar net – žurnalistinio tyrimo pobūdžio. Mat G. Orwellas, būdamas 25-erių, metė darbą Britanijos Imperijos tarnyboje ir pasuko rašytojo keliu. Dažnas turintis vidurinės klasės tėvus, būtų išnaudojęs jų finansinę paramą iki šlovės akimirkų. G. Orwellas padarė kitaip – jis sąmoningai apsisprendė pradėti nuo nulio. Pirmasis eksperimentas ir tapo šios knygos pagrindu, taip pat – visos tolimesnės rašytojo pasaulėžiūros – demokratinio socialisto – formavimosi išbandymu.
Ar žinote, kad tarpukario Anglijos įstatymai buvo surašyti taip, kad valkatos vienuose nakvynės namuose (net ir mokamuose) galėjo gyventi tik vieną dieną? Tai reiškia, kad valkatos pastoviai turėjo judėti nuo vienų nakvynės namų iki kitus, kartais per dieną – po 20 km. Kad nakvynės namai – tai baisios skylės, kuriose nei normalių lovų, nei patalynės, nei šilumos ir tik palaikio maisto? Kad už išmaldos prašymą į kalėjimą sėsdavo dviems savaitėms? Kaip atrodo pats „išleidimo“ iš nakvynės namų (spike) procesas?
„Nuogi, drebantys išsirikiavome koridoriuje. Neįsivaizduojate, kokie susnos, kokie gaišenos mes atrodėme negailestingoje ryto šviesoje. Valkata dėvi skarmalus, bet jie lepia kur kas blogesnius dalykus; norėdami pamatyti valkatą tokį, koks jis yra iš tikrųjų, turite pamatyti jį nuogą. Plokščios pėdos, išvirtę pilvai, įdubusios krūtinės, suglebę raumenys... Beveik visi atrodė badmiriaujantys, kai kurie – neabejotinai sergantys... Apžiūros tikslas buvo pastebėti raupus, o bendra mūsų būklė niekam nerūpėjo“.
Ir nesvarbu, kokia nelaimė tave išginė į kelią (ne, ne tokį kaip J. Keruaco – mažai romantišką ir labai apgailėtiną...), tu ne tik nerūpi niekam, bet dar kiekvienas bandys pasipelnyti iš tavo nelaimės: valgyklos savininkas nusukinės maistą, lombardininkas – drabužius, „amato broliai“ nesibodės nukosėti bet kokį geresnį daiktą ar pinigą. Egzistencija tampa betikslė, bevertė ir reikia būti labai stipriam, kad tokiomis sąlygomis išliktum. Gal dėl to tik vienas iš autoriaus sutiktų valkatų kažką tebesvajoja apie astronomiją – bet irgi įdomiai: jeigu Žemėje taip blogai, kur gyvenimo sąlygos geros, tai Marse, kur gyvenimo sąlygos turėtų būti gerokai atšiauresnės, yra daug, daug blogiau!
Meilės ir malonumų miestas Paryžius – tai darbininkų, kurie neturi jokių galimybių užsidirbti, pragaras. Autorius čia išbando indų plovėjų amatą – dirbi po 15 valandų per parą, atlyginimą gauni tik varganai egzistencijai: kambariui popierinėmis sienomis su nuolaida blakių armijai. Vienintelis prieinamas malonumas – pasigėrimas šeštadienį bistro arba pigi prostitutė. Viskas. Viena labai įstrigusi mintis – atrodytų, fizinis darbas yra tik fizinis darbas, jis leidžia mąstyti, leidžia galvoti ir mintyse būti kažkur labai toli. Nė velnio – beprasmis fizinis darbas, kuriuo tik garantuojama egzistencija, bukina, paverčia tave darbiniu gyvuliu, šiuolaikiniu vergu. Na, o gurmanams labai rekomenduoju paskaityti apie „prestižinių“ restoranų virtuves. Kad ir šis gabaliukas:
„Sakoma, kad prancūzų virėjai spjaudo į sriubą, ir tai nėra kokia retorinė figūra, o paprasčiausias fakto konstatavimas... Kai vyriausiajam virėjui atnešamas patikrinti, tarkime, kepsnys, šakute jis nesinaudoja. Pirštais pakelia kepsnį iš lėkštės, ir tėkšteli jį atgal, tada nykščiu perbraukia lėkštė ir palaižo pirštą, ragaudamas padažą, tada dar sykį perbraukia ir dar sykį palaižo, tada kiek atsitraukia ir mąsliai stebi patiekalą... tada meiliai pastumia mėsą į vietą savo riebiais rausvais pirštais, kurių kiekvienas tą rytą jau buvo laižytas šimtus kartų... Kai Paryžiuje moki, sakykime, už mėsos patiekalą daugiau negu dešimt frankų, gali būti tikras, kad jis bus čiupinėtas ne vienų rankų.“
Tad šioje knygoje, kartu su jos autoriumi, praeini visą tą žemiausiame sluoksnyje atsidūrusių asmenų vargą. Tačiau – ir tai gana neįprasta – autorius nei siekia sukelti gailesčio pažemintiems, nei, tarkim, sugėdinti skaitytoją, kad jis sėdi šiltai, saugiai ir nieko nedaro, kad to nebūtų. Pagaliau, ir valkatos, ir Paryžiaus darbininkai – anaiptol ne visi šventieji, išnaudojami naujųjų vergvaldžių. Tarp jų yra visko – ir piktybiškų, ir nusipelniusių tokios dalios, ir, be abejo, tiesiog labai nelaimingų. Todėl knyga labiau primena, kaip sakiau, truputį beletrizuotą žurnalistinę studiją (tokį įspūdį sustiprina ir apibendrinimai, skirti kiekvienai daliai, kur autorius pateikia ir savo nuomonę apie juodadarbių ir valkatų problemas). Tačiau, skirtingai nuo žurnalistinių tekstų, G. Orwello kalba turtinga ir nenususinta žurnalistinio žargono. Jis puikiai moka kurti (ar atpasakoti) charakterius, perteikti žmogaus vidines būsenas. Pasakojimą labai pagyvina kartais komiški, kartais graudūs intarpai apie įvairias valkatų ar juodadarbių istorijas.
Tad – vertinga knyga kaip to laikotarpio gyvenimo pažinimas, kaip galimybė pajausti, kas yra skurdas ir kaip jis bukina žmogų, bei galimybė išvysti, kur prasidėjo „1984-ųjų“ slegiantis beviltiškumas: ogi Paryžiuje ir Londone, down and out.
Skaityta.lt (©) 2001-2016. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .