Ullos Lachauer knygų Rytprūsiški likimai bei Rojaus kelias aptarimas
Justinas Žilinskas
Renginių ciklas Vakaras su knyga
Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (Trakų g. 10, įėjimas per kiemą)
Balandžio 29 d. (antradienį) 17.30 val.
Kviečiame Jus į Ullos Lachauer knygų Rytprūsiški likimai bei Rojaus kelias aptarimą
Maloniai laukiame!
Rėmėjas
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
"Ragutis" 155 jubiliejaus proga pristato unikalią istorinę knygą ir gurmanišką alų
Anonimas
Leidykla: Kopa (2008)
ISBN: 9789955772064
Lengvųjų alkoholinių gėrimų gamintojas "Ragutis", šiemet švenčiantis 155 metų veiklos sukaktį, jubiliejaus proga pristato dvi naujienas – unikalią istorinę knygą, praturtinančią istorines žinias apie alaus gamybą, ir naują gurmanišką "Volfas Engelman" alų. Populiariausiu Laikinojoje Sostinėje ir visoje Lietuvoje buvęs alus gaminamas pagal šimtmetį puoselėtas tradicijas, naudojant naujausias gamybos technologijas, o knygoje pristatoma alaus daryklos ir alaus vartojimo kultūros istorija nuo 1853 m. iki šių dienų.
Super Crunchers : kaip šiuolaikinis verslas analizuoja jus
Artas Bartas
Apie knygą: Ian Ayres – Super Crunchers: Why Thinking-by-Numbers Is the New Way to Be Smart Leidykla: Bantam (2007)
ISBN: 9780553805406
Puslapių skaičius: 272
Jeigu pasiilgote įdomios pop-literatūros verslo tema, rekomenduoju nepagailėti $17 ir nusipirkti Ian Ayres knygą “SuperCrunchers: Kodėl mąstymas paremtas skaičiais yra naujas būdas tapti protingam” (Super Crunchers: Why Thinking-by-Number is the New Way to Be Smart). Iš pirmo žvilgsnio, knyga atitinka visus bestsellerio reikalavimus: užkabinantis pavadinimas (na, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad ‘Super Crunchers’ lietuviškai skambėtų kaip ’super kramsnotojai’ ar ‘ super triuškintojai’), knygos autorius - Yale teisės mokyklos profesorius, YouTube sukasi jo interviu, spaudoje pilna gerų recenzijų…
Viktor Pelevin „Siaubo šalmas“
Mirmeka Alba
Apie knygą: Viktor Pelevin – Siaubo šalmas Leidykla: Otkrytyj mir (2005)
ISBN: 5974300106
Puslapių skaičius: 223
Autorius turi būti laisvas, nepriklausomas ir rašyti ką nori, niekam nepataikaudamas ir nepriimdamas užsakymų. Toks stereotipas yra atspirties taškas daugeliui, kurie nebūtinai patys būna tais autoriais.
Bet kas gali paneigti, jog stiprų rašytoją temos užsakymas nepaskatins sukurti stipraus teksto, o silpnam ir absoliuti laisvė bei nepriklausomybė nepadės?.. Leidykla „Otkrytyj mir“ pasiūlė nemažam būreliui autorių parašyti kūrinius, kuriuose senoviniai mitai būtų pateikti šiuolaikiškai. Viktoras Pelevinas pasirinko Minotauro ir labirinto mitą. Ir parašė įtraukiantį, Rubiko kubą primenantį romaną-pjesę, kurį galima sukioti vienaip, ar kitaip, užmirštant, kad tą darai, negana klaidžiodamas autoriaus sukurtu labirintu, dar ir sulig kiekvienu pasukimu jį keisdamas.
Romanas sudarytas iš dialogų. Personažai prisistato kaip žmonės, prabudę nežinomose vietose, panašiuose kambariuose, kur stovi kompiuteris su klaviatūra, kurių pagalba jie gali prisijungti į bendrą pokalbių kambarį. Jiems jau parinkti slapyvardžiai, nematomas moderatorius neleidžia išsiduoti, kas esi iš tikrųjų, žodžiai ekrane pasirodo raidė po raidės, o ne visom pastraipom iš karto... Už durų kiekvienas randa didesnį ar mažesnį labirintą. Ar jų tikslas – išsiaiškinti, kas yra tas labirintas, ar pasprukti iš jo? Susitikti ar prisišaukti Tesėją?.. Ne veltui minėjau pradžioje, kad personažai būtent prisistato kaip atsitiktiniai kažkokio ne jų pradėto žaidimo dalyviai, kaip yra iš tiesų – paaiškės tik pabaigoje. O gal nepaaiškės, nes koks labirintas be aklaviečių.
Slapyvardžiai jiems parinkti taip pat ne atsitiktinai (Monstrodamus, Nutscracker, IzoldA, Ariadnė), nors vėlgi, o jei asociacijos su pasakom ar legendom – niekur nevedanti apgaulinga labirinto šaka?... Tiesa, giją pradeda, kaip ir priklauso, Ariadnė: „Pastatysiu labirintą, kuriame galėsiu pasimesti su tuo, kas norės mane rasti, - kas taip pasakė ir apie ką?“ Toks pirmasis įrašas pokalbių lange, kur vėliau įsijungia ir kiti; kažkam labirintas už durų – tarsi didžiulis soboras, kažkam – pastatytas iš faneros skrynseiveris, kažkam tai montažinė, kurioje galybė kasečių, kuriose įvairūs tipai įtikinėja, kad būtent jie žino, kas yra labirintas ir ką su juo daryti, kažkam parkas su tikru gyvatvorių labirintu... Kažkam – staliukas su popieriaus lapu ir pistoletas su vienu šoviniu. O štai kelvedė-Ariadnė mato sapnus, kuriuose jai a la antikiniame tuščiame mieste rodosi du nykštukai ir jų valdovas, Asteriskas (ne Asteriksas, nepainiokim). Jis didžiulis, aukštas, apsigaubęs apsiaustu, o ant galvos (ar vietoj galvos?) nešioja sudėtingą šalmą, aplink kurį ir sukasi dauguma personažų kalbų. Gal ne visi prisimena, kad asteriskas – tai žvaigždutė, kuria žymimos išnašos. Iš tiesų, labirinto valdovas gali būti tik tas, kuris egzistuoja ne vien jame, bet ir kažkur už. Tačiau... Siaubo šalmas, kurio sudėtinga struktūra, tiesą sakant, primena žmogaus protavimo principą, pats yra savotiškas labirintas, o jį užsidėjęs veidrodyje gali pamatyti... Pasakoti būtų tas pats, kas pristatant detektyvą išduoti, jog žudikas – liokajus.
Labirinto versijų knygoje – nors vežimu vežk. Išeičių... ko gero, daug mažiau. Kalba labai gyva, neišvengta „padonkų“ stiliaus intarpų, tačiau kai tik ten, kur reikia, humoro, ironijos blyksniai nedažni, bet taiklūs; žodžiu, knyga praryjama vienu atsikvėpimu. Turbūt nereikėtų jos laikyti nei rimtu alegoriniu traktatu apie gyvenimą, gale atsakančiu į visus iškeltus klausimus autoritetingai bei vienareikšmiškai, nei nerūpestingu žaidimu asociacijomis ir versijomis. Tai kaip labirintas: jis atrodo nesudėtingas ir juokingas, kai klaidžioji šiaip, ir pavojingai klaidus, jei karštligiškai bandai rasti išėjimą...
Nutscracker
Tu nesupranti, kur skirtumas tarp sapno ir tikrovės?
Monstradamus
Aš nesuprantu, koks skirtumas tarp dviejų istorijų.
Nutscracer
Toks, kad viena apie sapną, o kita apie tikrovę.
Monstradamus
O aš matau tik raides ekrane.
Kaip derėtų elgtis su Rusija?
Raimundas Lopata
Apie knygą: Edward Lucas – Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams Leidykla: Baltos lankos (2008)
ISBN: 9789955231431
Puslapių skaičius: 360
Monografijoje pateikiama išsami V. Putino iškilimo į Rusijos valdžios olimpą genezė, valdymo mechanika ir legitimacija. Tai ne tik rusų elito perrikiavimas ir valstybinis reketas, efesbifikacija, represijos, psichiatrinės ligoninės, bet ir naujoji politinė ideologija, kuri, kaip iki šiol manyta, Rusijoje kol kas apskritai nėra susiformavusi
Koks tikrasis dabartinės italų mafijos veidas?
Jaunius Matonis
Apie knygą: Roberto Saviano – Gomora Leidykla: Baltos lankos (2008)
ISBN: 9789955231424
Puslapių skaičius: 328
Manau, esu įsimylėjęs Italiją. Šioje šalyje teko lankytis keturis kartus. Kai į rankas paėmiau Roberto Saviano knygą „Gomora“, kišenėje jau turėjau bilietą penktai kelionei. Gal praeitame gyvenime gyvenau Italijoje? Man ten viskas tinka ir patinka – klimatas, kraštovaizdis, kalba, maistas, dainos, vynas, sūriai… Galėčiau vardyti nesustodamas!
Geriausia 2007 metų knyga mažiesiems skaitytojams
Anonimas
Apie knygą: Kęstutis Kasparavičius – Dingęs paveikslas Leidykla: Nieko rimto (2007)
ISBN: 9789955683292
Puslapių skaičius: 68
Leidykla „Nieko rimto“su dideliu džiaugsmu ir pasididžiavimu pristato, vieno žymiausių Lietuvoje ir užsienyje dailininkų, Kęstučio Kasparavičiaus knygą „Dingęs paveikslas“. Balandžio 2 d.ienąTarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (toliau - IBBY) Lietuvos skyriaus inicijuota komisija pripažino geriausia 2007 metų knygą mažiausiems skaitytojams....
Lylio lelijo dūzgelių dūzgelynai
dzore
Apie knygą: Gintaras Beresnevičius – Ne apie tai mano dūzgelė Leidykla: Aidai (2007)
ISBN: 9789955656456
Puslapių skaičius: 305
Atėjęs pavasaris labiausiai jaučiasi perskaitytų knygų puslapių skaičiuje. Vis didesnę kelio dalį iki universiteto nueinu pėsčiomis, tad mažiau skaitau troleibusuose. Tai vieta, kur mažiausiai blaškausi skaitydama.
Šiandien pagaliau pabaigiau Beresnevičiaus eseistikos ir publicistikos rinkinį “Ne apie tai mano dūzgelė”. Sunkoka apibendrinti ilgiau nei mėnesį skaitytą knygą, tad viską apžvelgsiu trumpai.
James Kruss „Timo Talerio lėlės“
Krekas
Apie knygą: James Kruss – Timo Talerio lėlės Leidykla: Alma littera (2007)
ISBN: 9789955246879
Puslapių skaičius: 229
James‘o Krűss‘o apysaka „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ (1962 m.) – viena nuostabiausių vaikystės knygų, kurią su malonumu perskaičiau ir išaugęs iš šio amžiaus, todėl nedvejodamas griebiau ne taip seniai pasirodžiusį tęsinį „Timo Talerio lėlės“. Ir nors pasąmonėje krebždėjo abejonė, ar ši apysaka nesugadins įspūdžio apie J. Krűss‘ą (ne visos vaikiškos knygos „kabina“ vyresnius, be to, karti patirtis rodo, kad antra dalis dažniausiai būna prastesnė už pirma, trečia – už antrą ir t. t.), tačiau vieną pliusą pažymėjau iš karto: „Timo Talerio lėles“, kaip ir patį „Timą Talerį“, vertė Teodoras Četrauskas, vienas geriausių vokiečių kalbos vertėjų.
Trumpai apie siužetą: Timas Taleris, berniūkštis, kuris baronui Sanomedui pardavė juoką, jau seniai užaugo. Dabar jis – „lėlininkas. Iš virvelių, medžio ir spalvų jis sukuria pasaulį, teatro pasaulį, panašų į tą, kuriame mes gyvename. Traukydamas medinius kryžius, prie kurių pririštos ilgos virvelės, jis judina ant tų virvelių tabaluojančias lėles. Jis pats tuo metu stovi tamsoje virš scenos. O lėlės yra apšviestos. Tas, kuris žiūri į jas, nutuokia, kad kažkas stovi tamsoje ir tampo jų virveles“ (11-12 p.). Timas vedęs, turi sūnų Krešą, kuriam dabar tiek pat metų, kiek Timui buvo pirmojoje knygoje. Rodydami spektaklius, jiedu keliauja po pasaulį. Autoriaus alter ego Timą, vaikystės draugą, sutinka Venecijoje. Šios knygos gal ir nebūtų, jeigu vėl nepasirodytų baronas – tuo pačiu languotu kostiumu, milžiniškais tamsiais akiniais. Tai sukelia nerimą autoriui, tiesa, ne tiek dėl pačio Timo, kiek dėl jo sūnaus saugumo. Nuolat stebimi barono ir jo parankinių, vaikystės draugai Venecijoje praleidžia septynias dienas.
Skirtingai nuo pirmosios knygos, šioje apysakoje svarbiausia ne veiksmas, o Timo pasakojamos istorijos, kurias, kaip jis pats sako, ruošiasi pastatyti lėlių teatre. Nors kūrinio siužeto linija gana aiški – kiekvieną dieną aplankoma vis kita Venecijos įžymybė (Moro sala, paveikslų galerija, Kunigaikščių rūmai), tačiau tai tik apvalkalas šioms istorijoms – vienai, kartais dviem per dieną. Visos jos labai aiškios, o kad skaitytojui nebūtų abejonių, autorius išvadas dar ir pakartoja:
„– Tačiau tiesa nesileidžia, kad su ja būtų taip pokštaujama, – pasakė Timas ir pasuko į kairę. – Mūsų dienų pavojus tas, kad tikrovė ir net pati tiesa laikomos persiduodančiomis. Tačiau persiduoti ir meluoti gali tik žmonės.
– Bet žmonija šiandien yra ištisa didelė parduotuvė, – pasigirdo vokiškai su amerikietišku akcentu ištarta frazė <...>.
Timas sustojo po balkonėliu ir pasakė:
– Jeigu mums, misteri, visas pasaulis taps parduotuve, jeigu... – Timas patraukė toliau ir uždėjo kairę ranką ant peties turistui su raudonais ir baltais dryžiais megztiniu, – jeigu bus galim papirkti vyskupą, kad pašventintų ginklus, pirkti kaip pirštines futbolininkus, jeigu aš, barone... – Timas pasisuko į dešinę, kur staiga greta jo atsirado baronas, – ...jeigu aš, barone, galiu nusipirkti alpinisto Hanso Hauerio mirtį iš jo gedinčios našlės, už kiekvieną jo pasakytą sakinį mokėdamas po du tūkstančius markių, jeigu ministras, barone, kurį mes samdome, kad jis prasmingai leistų mūsų pinigus, leidžia mūsų pinigus asmeniniams reikalams, jeigu... – pasakė Timas ir sustojo prie vienos suvenyrų parduotuvės, prieš kurią stovėjo pardavėjas su atstojusiais drabužiais, – ...jeigu turgaus dėsniai, prekiavimas ir derėjimasis apgoš visų mūsų gyvenimą, jeigu mes pradėsime pardavinėti net savo vaikus, jei tik tenkins kaina, jeigu taip atsitiks, barone, tada prekyba... – Timas dabar ėjo gatve su baronu iš kairės, – ...jeigu taip atsitiks, tada prekyba, kuri mums kadaise davė daug žinių ir pažangos, virs slogučiu, kamuojančiu mus, kai būname persivalgę.“ (63-64 p.)
Knygoje, o tiksliau Timo pasakojimuose, nagrinėjamos rimtos problemos („Argi tu savo pjesėse pasisakai prieš perteklių? Jis juk vis dėlto geriau už skurdą“, 18 p; „O gal atvirkščiai žmonija kenčia nuo per didelio noro pirkti? <...> Kiekvienusyk, užėjus norui truputį paiškylauti, pirkti vienkartinę palapinę galų gale per brangu, pone barone. Kartą nusipirkta tvirta palapinė kainuoja pigiau. O jeigu ją dar paveldi, tai turi dykai“, 154 p.), kurio, mano manymu, labiau domina ne vaikus, todėl buvo keista jas nagrinėti kūrinyje, kuris išleistas serijoje „10+“.
Beskaitant knygą, vienu metu šmėkštelėjo nusivylimas: daugelis tiesų girdėtos, dėstomos pernelyg paprastai, didaktiškai („Tos dienos, apie kurias tau kadaise pasakojau, parduoto juoko dienos, buvo rūstus metas. Rūsčių vyrų, kuriančių kapitalizmą, metas. Tada juokas padėdavo pramušti vieną kitą pernelyg kietą luobą. Dabar, kai kapitalizmo žiedai, pertekliaus dienos, vysta, reikia prisitaikyti, suminkštėti, kaip žmonės sako, sujautrėti. O ašaros puikiai atpalaiduoja nervinę įtampą. Dėl to Krešo ašaros baronui praverstų“, 130-131 p.). Viskas pasikeitė sužinojus apysakos parašymo datą: lietuviškai ji pasirodė 2007 m., praėjus beveik 30 metų po išleidimo originalo kalba (1979 m.). Tuomet atsirado ir supratimas bei pagarba rašytojui, kuris prieš tiek metų vaikams (ne tik vaikams?) rašė apie dabar taip keikiamos vartotojiškos visuomenės trūkumus. Tuomet visai kitaip skaitai šiuos žodžius:
„– Kodėl baronui taip rūpi mano tėvo istorijos?
– Todėl, kad jis žino, ką reiškia reklama, - atsakiau aš ir atsisėdau į iš krėslų. – Jis, matyt, įsivaizduoja, kad tos istorijos gali pakenkti jo verslo reklamai.
– O kodėl jis dabar vaizduoja tokį dorą? – paklausė Krešas taip pat atsisėdęs.
– Todėl, kad tai madinga, Krešai, - pasakiau aš. – Jis taikosi. Tačiau jam tai nelabai patinka.“ (118 p.).
P. S. Skaitant knygą, užkliuvo du vietovardžiai. Pirmas jų – Jugoslavija. Taip, 1979 m. ji buvo. Tačiau 2007 m., kai apysaka pasirodė lietuviškai, tokia valstybė nebeegzistavo jau 15 metų. Kadangi knyga skirta vaikams, leidėjai galėjo brūkštelėti išnašą.
Antras užkliuvęs vietovardis – buvusios Jugoslavijos, o dabar Kroatijos miestas Rovinj. Labai gražus miestas, labai gražiai aprašytas apysakoje, tačiau man keistai atrodė knygoje vartojama pavadinimo forma – Rovinjis, Rovinjyje.
P. P. S. Ši knyga, kaip ir pirmoji apysaka „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“, taip pat turi dvigubą pavadinimą: „Timo Talerio lėlės, arba Parduota žmonių meilė“. Lietuviškam variante beliko tik pradžia.
Protinga ne visuomet būna žavu?
Apie neveikiančias sistemas
Dalius
Apie knygą: John Gall – SYSTEMANTICS™ The Underground Text of Systems Lore Leidykla: GENERAL SYSTEMANTICS™ PRESS (1986)
ISBN: 0961825103
Puslapių skaičius: 319
Kartais būna, kad susiduri su sistema, kuri elgiasi visiškai priešingai negu ji buvo sukurta. Kai taip atsitiko man, bendradarbis davė perskaityti šią fantastiškai ironišką knygą. Tiesa sakant, aš net nesu tikras ar tai ironija, juodas humoras ar tiesiog skaudi realybė - knyga gausiai iliustruota įtikinamais pavyzdžiais. Baisiausia buvo skaityti įžanga - knyga parašyta prieš 20 metų, o rašoma apie šiandieninius įvykius.
Autorius iš pradžių nagrinėja dideles/kompleksines sistemas. Didelės sistemos retai kada viršija 5 procentų efektyvumą (turėkite tai omenyje, kai pvz.: diegsite naujas sistemas savo įmonėje). Ir toliau išvardijama krūva didelių sistemų problemų (įskaitant tai kaip jos veikia žmones). Po geros pesimizmo dozės autorius pateikia ir kelis sprendimus. Jei norisi turėti veikiančią sistemą reikia pradėti nuo mažos ir ją užauginti. Šis principas iki skausmo turėtų būti žinomas su Unix'u (visuma yra didesnė negu jos dalių suma) ar Ekstremaliu Programavimu susidūrusiems žmonėms.
Viena mano mėgiamiausiu teoremų iš šios knygos yra "The Fail-Safe Theorem: When a Fail-Safe system fails, it fails by failing to fail safe." (liet.: Gedimų Apsaugos Teorema: Kai nuo gedimų apsaugota sistema sugenda, ji sugenda sugedus gedimų apsaugai). Jeigu dar su šiuo atveju nesusidūrėte pasiruoškite skaudžiai susidurti.
Tai tik keletas pastebėjimų iš šios knygos. Rekomenduoju perskaityti šią trumputę knygą ir į viską imsite žiūrėti daug paprasčiau (prisiminkite "viskas yra sistema").
Šiek tiek šaltinių apie šią knygą:
Skaityta.lt (©) 2001-2016. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .