(de)motyvacija – Alvydas Šlepikas
veikiantis
Nuotrauka paimta iš šio puslapio. Ten nurodoma autorystė: A.Solomino nuotr. Citata paimta iš interviu iš šio puslapio.
Tai kaip ten iš tiesų yra – utopija ar antiutopija?
Kristina
Pagrindinis darbo jėgos ir maisto šaltinis yra tobulos žmonijos priešaušryje išvesta nauja gyvūnų, storų, rūšis. Iš jų gaminamos skanios dešrelės, jie aria laukus ar (gerai apmokius) skalbia skalbinius. Fiziškai storai labai panašūs į žmones. Galima būtų sakyti, kad identiški - akys, plaukai, oda, rankos, kojos ir t.t. Bet kaip teisingai pastebėjo vieno mėsos kombinato darbuotojas (o gal darbuotoja, nebepamenu), nereikia gyvulio lyginti su žmogumi, prasidėdu sumaištis, juk ir istoriniais laikais, skerdžiant kiaules niekas nepergyveno, kad jų širdis labai jau panaši į žmogiškąją. Valgė ir nesiskundė.
Haruki Murakami: „Nobelio premija nėra žirgų lenktynės!“
Knygų palėpė
Japonų rašytojas Haruki Murakami leidosi į eksperimentą – atsako į savo skaitytojus klausimus, pateikiamus internete. Jų čia yra įvairiausių – nuo klausimų apie kates iki jo kūrybos, skelbia guardian.co.uk. Rašymas yra kaip bandymas užkalbinti moterį, sakė H.Murakami, atsakydamas į vieną iš klausimų. „Praktikuodamasis gali iki tam tikro laipsnio tobulėti, tačiau iš esmės arba esi gimęs […]
Jo Nesbø – Šarvuota širdis
veikiantis
„Taigi. Pasąmonė kartais suvokia daugiau negu sąmonė.“ Taigi. Jo Nesbø ir „Šarvuota širdis“, kuri ir vėl (kaip ir kitos šios serijos knygos) primena kino filmą. Tik jį kino teatras parodytų per dvi valandas, o tu – stebi dvi savaites, niekur neskubėdamas, ramiai sulaukdamas savojo rytinio (ar vakarinio) davinio. Ir pilnai pasitenkini tuo, ką pavyksta nugriebti …
Cynthia Hand “Nežemiškoji”, “Spindinčioji”, “Nenugalimoji”
Laura
Būna dviejų tipų skaitymo pertraukos: 1. Kai neskaitai nieko. 2. Kai skaitai paaugliškas trilogijas. Antras variantas man malonesnis. Nes vis tiek skaitai. Smegenys sukasi, vaizduotė dirba. Va, perskaičiau tris knygas ir serialą galvoje sukūriau. Na, arba bent jau televizinį filmą. Rimtesniems scenarijams šitos knygos nebus panaudotos, jei tik iš vis bus. Cynthia Hand “Nežemiškoji”, “Spindinčioji”, [...]
(de)motyvacija – Sigitas Parulskis
veikiantis
Pasaulyje, kuriame už straipsnius daugiau dėmesio susilaukia jų antraštės, o kiekvienas, turintis telefoną, gali apsimesti profesionaliu fotografu, man trūksta tik to, kad rašytojai būtų žvaigždės. Juokauju, žinoma. Užtektų ir paprasčiausio atpažinimo. Su šia mintimi ir naujoji rubrika – portretai. Kažkas panašaus į motyvacinius/demotyvacinius paveikslėlius (fotomanipuliacijas) su kačiukais bei saulėlydžiais. Tik šiuos čia pakeis rašytojai ir poetai. Šalia fotomanipuliacijos visuomet …
685(18) Haruki Murakami “Dramblys pradingsta”
Salomėja
Haruki Murakami „Dramblys pradingsta“ Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems). Mano komentarai: Haruki yra mylimiausias mano rašytojas, bet visos tos trumpų istorijų knygos tai tikrai ne mėgstamiausios. Skaičiau ilgai, nes perskaitai vieną apsakymą ir norisi sustoti, tik sustojus jis […]
Maureen Lindley “Rytų brangenybės užrašai”
Laura
Juokinga pačiai prieš save, bet gal tik du trečdalius knygos perskaičiusi suvokiau, kad skaitau beveik (beveik, nes rašytoja pridėjo ir savo vaizduotės vaisių) biografiją. Na, kilo įtarimų, kad labai jau tikroviškai viskas aprašyta, bet nu maža ką. Visokių knygų būna. O čia, pasirodo, tokia moteriškė Rytų Brangenybė iš tikrųjų buvo ir viskas, ką ji padarė [...]
2014 metų skaitytų knygų apibendrinimas
Rima
Kaip tik užplūdus neskaitadieniams, pastebėjau, kad visi pernykščiai 2014-ieji metai nebuvo itin produktyvūs. Perskaičiau gerokai mažiau knygų nei užpernai ar dar anksčiau. Knygų iššūkio nebaigiau - pritrūko dviejų knygų. Užtat gavau nemažai dovanų iš leidyklų, skaičiau daug šviežienos, tai turbūt ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl neperskaičiau planuotų ir norėtų knygų. O dar įvairūs darbai ir asmeninės priežastys, gyvenamosios vietos keitimas, remontas...
Taigi... Per 2014 metus perskaičiau 63 knygas. Daug vidutiniškų, tačiau buvo ir perliukų. Tiesą sakant jų buvo tikrai nemažai ir pačias geriausias išrinkti tikrai sunku.
Geriausios iš geriausių: Domnikos Radulescu "Traukinys į Triestą", Kate Atkinson "Gyvenimas po gyvenimo". Metų atradimas - rašytojas Williamas Whartonas ir jo romanas "Paukštukas".
Dar kelios vertingos knygos:
* Andrzej Stasiuk "Pakeliui į Babadagą"
* Joanne Harris "Persikai ponui klebonui"
* Leelo Tungal "Draugė mergaitė ir suaugę žmonės"
* Julie Otsuka "Buda palėpėje"
* Marguerite Duras "Jūrininkas iš Gibraltaro"
* Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui"
* Frode Grytten "Avilio daina"
* Leena Parkkinen "Po tavęs, Maksai"
* Jostein Gaarder "Cirko direktoriaus duktė"
* Haruki Murakami "Kafka pakrantėje"
* Marya Hornbacher "Iššvaistytas gyvenimas"
* Kobo Abe "Moteris smėlynuose"
* Haruki Murakami "Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai"
Skaitau daug negrožinės literatūros. Turbūt viskas, ką skaičiau pernai, nusipelnė pagyrų ir rekomendacijų: Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė", Magdalenos z Nalęcz-Gorskich Komorowskos "Sugrįžimas į Žemaitiją", Katherine Boo "Amžiams atskirti nuo grožio", Blaine Hardeno "Pabėgimas iš lagerio nr. 14", albumas "Gyvenimas už miesto. Šiuolaikinės lietuvių sodybos".
Dėl geriausios šios kategorijos knygos titulo kovoja ir niekaip nepasidalina Karlas Schloegelis su knyga "Teroras ir svajonė. Maskva. 1937-ieji" ir Vaiva Rykštaitė su kelionių prisiminimais "Viena Indijoje".
Metų leidyklos: "Tyto alba" - už vertingą literatūrą ir kokybę bei "Eugrimas" - už aštrias temas.
Keista, bet kuo toliau, tuo mažiau sutinku blogų knygų. Turbūt subrendau, kruopščiau renkuosi ir į rankas mažiau patenka atsitiktinių knygų. Tiesiog kartais nesutampa mano ir rašytojo požiūris. Nepatiko/nebaigiau/nesusišnekėjau: J. K. Rowling "Netikėta vakansija", Jose Saramago "Kainas", J.C. Onetti "Maitvanagis", J. M. G. Le Clezio "Dykuma", Cees Nooteboom "Ritualai".
Skaitytojų geriausios: Vaiva Rykštaitė "Viena Indijoje" (8 rekomendacijos), Sally Green "Pusiau blogas" (6), Blaine Hardenas "Pabėgimas iš lagerio Nr. 14" (5), Jostein Gaarder "Cirko direktoriaus duktė" (4), Harper Lee "Nežudyk strazdo giesmininko" (4), Joanne Harris "Persikai ponui klebonui" (3), Haruki Murakami "Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai" (3), William Wharton "Paukštukas" (3), Arno Geiger "Senasis karalius tremtyje" (3), Rodney David Wingfield "Frosto Kalėdos" (3), Leena Parkkinen "Po tavęs, Maksai" (3).
Visas mano apžvelgtas knygas lengvai galite rasti štai čia: Knygų apžvalgos.
Marina Achmedova. Šedevras.
Ką skaityti?
ACHMEDOVA, Marina. Šedevras [romanas]. Iš rusų k. vertė Irena Ramoškaitė. Vilnius: Sofoklis, 2013. 400 p. Bet aš… Aš! Nieko! Neprisimenu! Buvau uždaryta tame kambaryje už stiklo! (psl. 9) Nauji Metai ir pirma nesėkmė… Nežinia, ar visi tie kalėdiniai stebuklai galvą susuko, ar Martinas iš savo Septynių Karalysčių paleisti nenorėjo… Man nepatiko. Ką ten nepatiko, neįstengiau […]
Skaityta.lt (©) 2001-2016. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .