Nosferatu
Uf. Ingrid Persaud knyga „Love after Love“ tikrai ne silpnų nervų žmonėms. Istorija pasakoja apie gyvenimą (tada?) homofobiškame Trinidade ir mirusią Amerikietišką Svajonę. Knyga labai skausmingai tragiška.
Virginija S.
Juan Gómez Bárcena (g. 1984) – ispanų rašytojas, literatūros kritikas, istorikas ir filosofas. „Lieka tik oras“ – kinematografinis pasakojimas, priverčiantis skaitytoją vėl pasijusti vaiku, lyg pirmą kartą kine išvydusiu pasaulio istoriją. Parašęs šį kūrinį Bárcena tapo vienu iš unikaliausių savo kartos romanistų. „Lieka tik oras“ – dar paauglystėje pradėtas rašyti ir, be jokios abejonės, ambicingiausias autoriaus […]
The post Juan Gómez Bárcena. Lieka tik oras first appeared on Geros knygos.Virginija S.
Vahuras Afanasjev (tikr. Vahur Laanoja 1979 – 2021) – estų rašytojas, žurnalistas, muzikos ir filmų kūrėjas. Kelių poezijos ir apsakymų rinkinių autorius. V. Afanasjevas mirė 2021 gegužę, tų pačių metų spalį jam po mirties buvo suteikta Baltijos Asamblėjos Literatūros premija už romaną „Serafima ir Bogdanas” (2017). Kūrinys 2017 taip pat laimėjo pirmąją vietą Estijos rašytojų […]
The post Vahur Afanasjev. Serafima ir Bogdanas first appeared on Geros knygos.Virginija S.
„Gerų knygų“ rubrikoje „Knygų klubai Lietuvoje ir užsienyje“ kalbamės su Brėmene (Vokietija) veikiančio tarptautinio knygų klubo vadove Marita Sinden. Kas jus įkvėpė įkurti tarptautinį knygų klubą? Koks buvo pirmasis jūsų susitikimas? Klubą įkūriau 2020 m., praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai atvykau į Vokietiją 2019 m. pabaigoje. Prieš tai gyvenau Londone, kur taip pat […]
The post Tarptautinio knygų klubo vadovė Marita: „Per meilę knygoms burti žmones į bendruomenę“ first appeared on Geros knygos.Nosferatu
Zee Carlstrom knyga „Make Sure You Die Screaming“ turbūt keisčiausia kokią šiemet perskaičiau. Bet pasakoja labai gražią istoriją apie išdegimą (burnout), pervargimą ir gyvenimo keisčiausius vingius.
kaskaityti.lt
AHNHEM, Stefan. Motyvas X [romanas]. Iš švedų kalbos vertė Ingeborga Elena. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2024. 542 p. Viskas yra … Skaityti toliau
Anonymous
Kartais noriu sau mesti tam tikrą iššūkį, tad pasirenku paskaityti knygą, kuri visiškai prieštarautų mano pasaulio suvokimui. Taip nusipirkau Mark B. Smith knygą „The Russia Anxiety“, kurioje aiškinama, kad Rusija yra tokia pati kaip visos europietiškos valstybės, tik vakarai turi kažkokį keistą stereotipinį nusistatymą prieš ją. Rusija niekam nekelia grėsmės, o tik tėra isteriškų Rusijos nekenčiančių Rytų europiečių nuomonės įkaitė: visokie ten disidentai bei Baltijos šalių gyventojai šmeižia rusus vakariečiams juos piešdami kaip baubus. Juk niekad rusai nieko nepuola, jie visada tik ginasi. O jeigu ir kada puolė, tai juk ir kitos Europos šalys kolonijų turėjo, o be to jūs Iraką užpuolėte ir dar Serbiją bombardavote. Žodžiu, klasikinis whataboutizmas ir propaganda, šį kartą net nelabai įgudusiai parašyta.
Labiausiai visgi knygoje turbūt žeidžia standartinis didžiųjų valstybių požiūris į mažesnes tautas: į aplinkines valstybes žiūrima kaip į visiškai suprantamą įtakos zonų lauką, kuriame pačios valstybės neturi jokios apsisprendimo teisės. Daugmaž problema su Ukraina tik ta, kad vakarai stumia ją į savo įtaką, o tai pažeidžia Rusijos interesus – būtų vakarai gerbę Rusiją, nebūtų reikėję Krymo paimt (knyga rašyta dar prieš 2022-uosius). Va, kai vakarai gerbia Rusiją, tai nekyla jokių saugumo problemų Europoje, visi mes dirbam vienu tikslu. Nereikia Rusijos bijoti, su ja reikia garbingai susitarti pasidalyti Europą įtakos zonomis.
Tiesa, buvo viena man nauja mintis apie inteligentijos reikšmę Sovietų Sąjungoje: inteligentija, išsilavinę profesionalai, sudarė atskirą visuomenės klasę, ir jos išskirtinis bruožas buvo tai, kad jie niekada nesikišdavo į politiką. Jeigu esi politikoje, tai jau esi nomenklatūra, o ne inteligentija, pagarba tau kiek kitokia. Gal tai paaiškina tam tikrą inteligentų nenorą kištis į politiką net ir šiais laikais.
Nosferatu
Nemeluosiu, šiek tiek baiminausi skaityti Torrey Peters „Detransition, baby“ knygą. Nemėgstu nuolat brukamų queer tragedijų. Bet čia, bent iš dalies, suklydau ir per anksti knygą nuteisiau. Ši irgi – labai svarbi.
kaskaityti.lt
AHNHEM, Stefan. 18 laipsnių šalčio [romanas]. Iš švedų kalbos vertė Eglė Voidogienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2021. 576 p. – … Skaityti toliau
Anonymous
Šią savaitę nemažai laiko paskyriau visokiems dirbtinio intelekto įrankiams nagrinėtis. Įsidiegiau Claude Code ir Gemini CLI. Aiškinausi, kaip prijungti prie LLM modelių kitus (savo asmeninių sistemų) duomenų šaltinius. Tyrinėjau agentus.
Pirmas dalykas, kurį parašiau vien tik DI įrankiais buvo nedidelė sistema savo sąskaitų apskaitymui. Sekėsi gana neblogai, problema standartinė (tam tikra CRUD aplikacija su web sąsaja). Kadangi daug norų dėl dizaino neturėjau, tai ir atrodo gana pakenčiamai, savo funkciją atlieka. Kita vertus, po trečio ar ketvirto vakaro atsirado tam tikras programavimo nuovargis ir jau pradėjo lįsti tam tikros techninės skolos: tarkim sugalvojus pakeisti lentelių stilių paaiškėjo, kad joms skirtingose aplikacijos vietose naudojami ne tie patys komponentai – vienur DI ima ir pakeičia, o kitur lieka po senovei. Kuo sistema sudėtingesnė, kuo daugiau ekranų ir puslapių, tuo sunkiau tapo daryti pokyčius. Matyt reikia duoti užduotį viską perrašyti su lengvesnės priežiūros tikslu. Sakyčiau, kad atitinka pradedančiojo programuotojo stilių: pagal dokumentaciją ir pavyzdžius galima greitai suręsti veikiantį prototipą, tik vėliau pradeda lįsti tam tikri dalykai, apie kuriuos jau iš anksto būtų pagalvojęs labiau patyręs programuotojas.
Kitas dalykas, kurį šią savaitę norėjau išsibandyti – protokolas (MCP), per kurį prie DI sistemos galima pajungti kitus įrankius, tarkim leisti DI sistemai pasiekti tavo paties duomenis ir juos įpinti į atsakymą. Kilo mintis pasirašyti paprastą Mastodon MCP, kuris galėtų pasiekti mano Mastodon tinklo įrašus – tarkim jo pagalba galėčiau paklausti, ką mano tinklo draugai kalba apie Nausėdą.
Didžiausia problema, su kuria susidūriau, buvo dokumentacija. Suprantu, kad čia itin nauja technologija, kad viskas nuolat keičiasi, bet dokumentacija bent jau man nebuvo aiški, sakyčiau, jog atrodė, jog ji pati rašyta to paties dirbtinio intelekto ir mažai naudinga. Na, ką darysi, tada tikrai lieka tik vienintelis būdas tikslui pasiekti: liepti pačiam dirbtiniam intelektui parašyti MCP integraciją su Mastodon. Kiek pavargęs, pastenėjęs, keliose vietose išvestas iš akligatvio, tikslą pasiekė: turiu dalyką, kuris kaip ir veikia, bet neturiu žalio supratimo ar gerai. Ar ką išmokau apie MCP ir žinočiau pats kaip sutvarkyti? Gal kiek ir išmokau, bet abejoju ar sutvarkyčiau be DI pagalbos.
Beje, sunkiausias etapas buvo parašytą MCP serverį, kuris veikia per Claude Code CLI priversti veikti per Claude Desktop. Tam, pasirodo, reikia atskirai supakuoto DXT „Desktop Extension“, o kaip jį padaryti – net dirbtiniam intelektui trūko dokumentacijos. Po keletos bandymų kartu išsiaiškinom: bet man pravertė ir žinios apie virtualias pitono aplinkas, ir Apple procesoriaus architektūrų, ir skirtingų .so bibliotekų versijų žinios. Tikėtina, kad šis procesas pagerės, kai bus geriau dokumentuotas. Bent jau tiek, kad tą dokumentaciją galėtų perskaityti DI.
Po šių patirčių susimąsčiau, kad kuo toliau, tuo dokumentacijos kokybė tikriausiai blogės, nes vis tiek jos niekas nebeskaito apart DI. Arba ji taps niekam nebesuprantama, išskyrus DI, gal net atsiras atskira, efektyvesnė nei žmonių, kalba, dirbtiniam intelektui papasakojanti kaip naudotis viena ar kita biblioteka ar technine specifikacija. Tiems, kurie visada nori giliai suprasti, kaip veikia pasaulis, matyt čia ne vieta.
Skaityta.lt (©) 2001-2025. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt.